Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Brolių latvių diena Žemaičių Kalvarijoje
Paskelbta: 2012-07-09 12:24:45

Liepos 6-ąją Mindaugo karūnavimo bei Lietuvos valstybingumo dieną nuo pat ryto į Žemaičių Kalvarijos šventovę gausiai rinkosi maldininkai iš visos Lietuvos bei iš įvairių Latvijos vietovių. Tą dieną vyko Akmenės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė. Dvi baltų tautos – lietuviai ir latviai, jungiami vieno tikėjimo tą dieną susirinkę meldėsi prie stebuklingojo Šeimų Karalienės paveikslo. Dienos pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Liepojos vyskupas Vilhelmas Lapelis OP, koncelebravo Jalgavos vyskupas Edvards Pavlovskis ir Jalgavos vyskupas emeritas Antons Justs bei Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris šv. Mišių pradžioje kreipėsi į gausiai susirinkusius maldininkus lietuvių ir latvių kalbomis. Jis pasveikino piligrimus priminė istorijos apie Mindaugo karūnavimą pagrindinius aspektus. Šv. Mišiose giedojo Akmenės dekanato parapijų jungtinis choras. Šv. Mišių pradžioje įžangos giesmę latvių kalba giedojo atvykę svečiai, kurių tą dieną Bazilikoje meldėsi apie 300. Pamokslą, kurį iš latvių kalbos į lietuvių kalbą vertė kun. Mindaugas Šlaustas pasakė Jalgavos vyskupas emeritas Antons Justs. Jis išreiškė mintį, kad tokia lietuvių ir latvių draugystė Žemaičių Kalvarijos Šventovės pagalba turi tapti tradicija ir būtent per liepos 6 dieną, kuri ženklina kiek daug bendra istorijos bėgyje mes turėjome bendra. Pagal latvių ir skandinavų tradiciją vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona Morta buvo latvė save kilme nuo Agluonos, taigi lietuviai turi vienintelį popiežiaus pateptą ir vainikuotą karaliumi Karalių Mindaugą, o latviai vienintelę popiežiaus pateptą ir vainikuotą karalienę Mortą. Šis istorinis įvykis, sujungiantis latvius ir lietuvius ragina liepos 6 dieną susitikti kiekvienais metais Žemaičių Kalvarijos Šventovėje, nes ši šventovė ženklina etninių baltų genčių žemių – kuršių, žemaičių, latvių, žemgalių ribą. Tai įpareigojantis bendrystei per maldą ir susibūrimą faktas. Komentuodamas tos dienos evangeliją pamokslininkas drąsino atvira širdimi priimti tikėjimą į savo gyvenimą ir džiaugsmingai vykdyti Dievo valią švč. M. Marijos pavyzdžių.

Po šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus kelias, po kurio Žemaičių Kalvarijos parapijose namuose vyko brolių latvių agapė. 

 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 
 

aukštyn