Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Fotografija Rimvydo SprindžioDabartinė mūrinė Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje jau ketvirtoji. Pirmosios bažnyčios statybos data tiksliai nėra žinoma. Kai kuriuose liudijimuose nurodoma, jog 1619 m. čia buvusi pastatyta medinė koplyčia. Antroji, irgi medinė, bažnyčia iškilo XVII a. viduryje šalia Garduose įsikūrusių dominikonų medinio vienuolyno. Trečioji, vėlgi medinė, iškilo 1750 m. Dabartinė bažnyčia pradėta statyti 1780 m. ir užbaigta 1822 m. Tų metų liepos 7 d. per Didžiuosius atlaidus prie šv. Kryžiaus altoriaus Lorete buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios. Bažnyčia pastatyta už tikinčiųjų aukas.

1896 m. kilus dideliam gaisrui, bažnyčia smarkiai nukentėjo: sudegė keli šimtai knygų, archyvinių dokumentų, taip pat knyga, kurioje buvo surašyti Žemaičių Kalvarijoje įvykę stebuklai. Po gaisro bažnyčia pagal architekto A. Kosakausko projektą XX a. pradžioje atstatyta. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nukentėjo nedaug – buvo išvežti du varpai. Tarpukario laikotarpiu bažnyčia kelis remontuota: didžiausi darbai vykdyti 1928 m., į Žemaičių Kalvariją atsikėlus marijonams. 1939 m. sutvarkytas ir suremontuotas interjeras. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčią trumpam buvo nusavinusi ir joje įsikūrusi Raudonoji armija. Sovietmečiu pastatas vėl kelis sykius remontuotas.

1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II Švč. M. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą.

 

aukštyn