Piligrimams
Pagrindinė informacija
Atvykusieji piligrimai į Žemaičių Kalvariją gali pelnyti atlaidus pasimeldę prie bazilikos didžiajame altoriuje esančio stebuklingojo Švč. M. Marijos – Krikščioniškų šeimų Karalienės paveikslo, sudalyvavę šv. Mišiose ir apmąstę Kristaus kančią eidami Kryžiaus Kelio Kalnus.
Kryžiaus Keliu einant, giedamos Kalnų giesmės, kurios pirmą kartą buvo išspausdintos 1681 m. kun. Jurgio Kasakauskio parengtoje lietuviškoje katalikiškoje maldaknygėje „Rožančius“. Šiuo metu liturginiuose maldynuose spausdinamų Kalnų giesmių tekstai yra apie 1983 m. redaguoti kun. Jono Paliūko MIC. Autentiškos giesmės giedamos einant nuo vienos stoties iki kitos.
Per atlaidus ir pirmą kartą Kryžiaus Kelio Kalnus einantys piligrimai gulasi kryžiumi XV, XVI ir XVIII stotyse. XV stotyje Simonas Kirėnietis padeda nešti Jėzui Kryžių gulamasi kryžiumi prisimenant žmogaus pašaukimą nešti savąjį gyvenimo kryžių, tačiau neužmirštant padėti ir šalia esančiam žmogui; XVI stotyje Trečiasis Jėzaus parpuolimas gulimasis kryžiumi ženklina žmogui išliekančią galimybę Dievo padedamam pakilti iš bet kokio parpuolimo ir vėl iš naujo sustiprintam eiti gyvenimo keliu. XVIII stotyje Jėzus kenčia ir miršta ant Kryžiaus pirmąkart einantieji gulasi kryžiumi, o ne pirmą kartą einantieji iškelia į dangų rankas prisimindami begalinę Dievo meilę žmogui, įgyvendintą Kristaus mirtimi ant kryžiaus dėl žmogaus išganymo ir Kristaus kvietimą žmones būti jo bendradarbiais išganymo darbe.
Einant nuo paskutinės, 20, stoties giedama Visų šventųjų litanija, o Kryžiaus kelias baigiamas bazilikoje prie Didžiojo altoriaus giedant baigiamąsias, Dievo Motinai skirtas giesmes. Apėjus Kryžiaus kelią, sukalbami vieneri poteriai (vienas Tėve mūsų, viena Sveika Marija, vienas Garbė Dievui... ir Tikiu į Dievą...) šv. Tėvo paskelbtomis intencijomis.
Žemaičių Kalvarijos šventovė piligrimų traukos vieta išliko iki šių dienų. Maldininkai čia atvyksta pasimelsti prie stebuklingojo Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslo, giedant Kalvarijos kalnų giesmę apeiti Kančios kelią. Žemaitijoje kiekviena parapija, kiekvienas tikintysis stengiasi kasmet aplankyti Žemaičių Kalvarijos šventovę.
Per Didžiuosius atlaidus liepos 2 – 12 d. šventovę aplanko apie 75 tūkst. maldininkų. Tačiau į Žemaičių Kalvariją keliaujama ne tik per šiuos atlaidus. Atlaidai vyksta kiekvieną mėnesį, kiekvienam Telšių vyskupijos dekanatui turint savo paskirtą dieną. Tomis dienomis susirenka vidutiniškai 500 maldininkų. Vasarą maldininkų būna daugiau, žiemą dėl nešildomos bažnyčios – mažiau. Nemažai jų susirenka kiekvieną šeštadienį, kai meldžiamasi už šeimas, atvyksta jų ir sekmadieniais. Prie šventovės įrengtuose rekolekcijų namuose rengiamos rekolekcijos didesnėms piligrimų grupėms. Vasarą organizuojami renginiai bei stovyklos katalikiškajam jaunimui. Kasmet į Didžiuosius atlaidus įsiregistravę atvyksta apie 600 jaunuolių iš visos Lietuvos.
Žemaičių Kalvarijoje susiformavusi savita religinė praktika ir sakralinė struktūra traukia ne tik maldininkus, bet ir turistus. Į šventovę, ypač šiltuoju metų laiku, nuolatos atvyksta ekskursijos: per vasarą čia apsilanko daug maldininkų ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių. Apytikriais skaičiavimais, 2006 m. čia lankėsi per 5 tūkst. svečių iš įvairių šalių. Per apskritus metus Žemaičių Kalvarijos šventovę aplanko maždaug 150 tūks. žmonių, įskaitant užsieniečius.
