Kryžiaus kelio kalnai
Aštunta vieta. KALĖJIME
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * nedoro Kajafo į rūsį įmestas, * kareivių išjuoktas ir niekintas, * bet kantriai visa iškentęs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Jėzau, Tu esi tobulas Dievo Tėvo atspindys, * ir Tavo grožiu amžiais neatsigėri dangaus gyventojai. * Širdis mums plyšta atsiminus, * kaip buvai niekinamas per visą naktį kalėjime. * Tos siaubingos savo nelaisvės nuopelnais apsaugok mus nuo pragaro kalėjimo * ir padaryk vertus regėti Tavo garbingąjį Veidą danguje * su visais išrinktaisiais per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
TEISMO TARYBA ir susirinkimas, * rytui išaušus, padarė sprendimą: * Jėzumi reikia tuoj nusikratyti, * Jį nužudyti.
2 Tokį sprendimą, kad įsigaliotų, * tvirtint turėjo valdovas Pilotas: * jis tegalėjo įsakymą duoti * Jėzų kryžiuoti.
3 Žydai nebuvo tokie visagaliai: * kryžiumi bausti ne jų buvo valioj; * tai padaryti galėjo ateiviai – * Romos kareiviai.
4 Valandą pirmą Pilotas išgirdo: * atvedė Jėzų jam žydai įširdę. * „Kuo gi žmogus šis yra nusidėjęs?“ – * klausė išėjęs.
5 Viešpaties priešai pradėjo meluoti, * neteisingiausius parodymus duoti, * kad kuo greičiausiai Juo nusikratytų – * mirštant matytų.
6 „Piktadarystę ne vieną padarė: * kiršino tautą, o kartą net tarė: * ’Mokesčių valdžiai jau nebemokėkit, * maištą pradėkit‘“.
7 „Sakosi esąs Sūnus paties Dievo, * atsiųstas žemėn mums dangiško Tėvo... * Tvirtina esąs Mesijas, Karalius, – * to būt negali!“
8 Tarė Pilotas: „Jūs patys Jį teiskit: * turit gi valdžią, Įstatymo teisę. * Imkit ir bauskit, jei jums prasikalto, – * man Jis nekaltas“.
9 Viešpatį klausė pavedęs į šalį: * „Ar iš tikrųjų tu žydų karalius?“ * – „Taip, aš Karalius tiesos, teisingumo, * meilės, šventumo“.
10 Niekas negynė, visi Jėzų smerkė; * širdį Jam gėlė, iš skausmo ji verkė, * bet Jis kentėjo ir tyliai aukojos, – * pelnė mums rojų.
11 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują Jisai už mus liejo, – * kaip Jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.
Aštunta vieta. KALĖJIME
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * nedoro Kajafo į rūsį įmestas, * kareivių išjuoktas ir niekintas, * bet kantriai visa iškentęs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Jėzau, Tu esi tobulas Dievo Tėvo atspindys, * ir Tavo grožiu amžiais neatsigėri dangaus gyventojai. * Širdis mums plyšta atsiminus, * kaip buvai niekinamas per visą naktį kalėjime. * Tos siaubingos savo nelaisvės nuopelnais apsaugok mus nuo pragaro kalėjimo * ir padaryk vertus regėti Tavo garbingąjį Veidą danguje * su visais išrinktaisiais per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
TEISMO TARYBA ir susirinkimas, * rytui išaušus, padarė sprendimą: * Jėzumi reikia tuoj nusikratyti, * Jį nužudyti.
2 Tokį sprendimą, kad įsigaliotų, * tvirtint turėjo valdovas Pilotas: * jis tegalėjo įsakymą duoti * Jėzų kryžiuoti.
3 Žydai nebuvo tokie visagaliai: * kryžiumi bausti ne jų buvo valioj; * tai padaryti galėjo ateiviai – * Romos kareiviai.
4 Valandą pirmą Pilotas išgirdo: * atvedė Jėzų jam žydai įširdę. * „Kuo gi žmogus šis yra nusidėjęs?“ – * klausė išėjęs.
5 Viešpaties priešai pradėjo meluoti, * neteisingiausius parodymus duoti, * kad kuo greičiausiai Juo nusikratytų – * mirštant matytų.
6 „Piktadarystę ne vieną padarė: * kiršino tautą, o kartą net tarė: * ’Mokesčių valdžiai jau nebemokėkit, * maištą pradėkit‘“.
7 „Sakosi esąs Sūnus paties Dievo, * atsiųstas žemėn mums dangiško Tėvo... * Tvirtina esąs Mesijas, Karalius, – * to būt negali!“
8 Tarė Pilotas: „Jūs patys Jį teiskit: * turit gi valdžią, Įstatymo teisę. * Imkit ir bauskit, jei jums prasikalto, – * man Jis nekaltas“.
9 Viešpatį klausė pavedęs į šalį: * „Ar iš tikrųjų tu žydų karalius?“ * – „Taip, aš Karalius tiesos, teisingumo, * meilės, šventumo“.
10 Niekas negynė, visi Jėzų smerkė; * širdį Jam gėlė, iš skausmo ji verkė, * bet Jis kentėjo ir tyliai aukojos, – * pelnė mums rojų.
11 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują Jisai už mus liejo, – * kaip Jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.