Koplyčios
Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, besidriekiantį 7 kilometrus, sudaro devyniolika koplyčių, kuriose įrengta dvidešimt stočių, nes septintoji koplyčia turi dvi stotis.
II. „Jėzus atsisveikina su Marija“
III. „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“
VII-VIII. „Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“
XII. „Jėzus sutinka savo Motiną“
XIII. „Jėzus sutinka šventąją Veroniką“
XV. „Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių“
XVII. „Jėzų išvelka iš drabužių“
XVIII. „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“
XX. „Šventojo Kryžiaus atradimas“
Koplyčios išsidėsčiusios kalvotoje miestelio vietovėje. Jų architektūra iš esmės liaudiška, įaugusi į natūralų vietinį kraštovaizdį. Koplyčių vidus papuoštas monumentaliąja sienine ornamentine tapyba, gana puošnūs altorių retabulai. Koplyčių formos nuo XVII a. iki XX a. nuolatos keitėsi, kartais net sunku datuoti, kada jos statytos. Tai tipinės vidinio tipo koplytėlės, būdingos daugeliui XVII–XVIII a. Lenkijos kalvarijų. Dažniausiai pasitaikantys koplyčių planai primena paprasčiausią kvadratą. Koplyčios kresnokų supaprastinto kubo tūrių, skardiniais keturšlaičiais stogais, užsibaigiančiais metaliniais kryžiais. Net trylika koplyčių medinės.
Gana išskirtinė yra trečioji koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų kalne“, stovinti Šv. Jono (Alyvų) kalne. Ji yra stačiakmapio plano su trišone apside ir turi bokštą. Vienintelė dviguba septintoji koplyčia „Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“, kaip ir pridera daugeliui kalvarijų, yra įgavusi stačiakampį planą, o koplyčios interjerą sudaro dvi atskiros erdvės, jungiamos plataus perėjimo. Vienos puošniausių ir didžiausių kalvarijose paprastai būna Piloto rotušės koplyčios. Žemaičių Kalvarijoje tokia yra didžioji koplyčia „Rotušėje“ – neogotikinio stiliaus, sumūryta iš lauko akmenų. Rotušės koplyčios turėjo priminti maldininkams Piloto rūmus Jeruzalėje, todėl ir būdavo puošnesnės. Tikras koplyčios ir vartų junginys yra skersai pereinama tryliktoji koplyčia „Prie Miesto vartų“, nes turi du ją kertančius perėjimus. Antrąkart Jėzus parpuolė Vakariniuose, arba Teismo, vartuose Jeruzalėje, ir šiam atminimui išlaikyti antrojo parpuolimo, arba miesto vartų, koplyčios kalvarijose būdavo statomos tarsi vartai.
Pati svarbiausia ir didžiausia Žemaičių Kalvarijos koplyčia yra medinė septynioliktoji koplyčia „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“, tradiciškai vadinama „Kryžiauninke“. Ji stovi Golgotos kalne, kuris čia vadintas Kryžiauninkės kalnu. Koplyčia yra lotyniško kryžiaus plano ir simboliškai siejama su kryžiumi, ant kurio mirė Kristus. Be ypatingų išorės puošmenų, ji yra paprastos liaudiškų medinių Žemaitijos bažnyčių architektūros pavyzdys. Įėjęs į vidų, mūsų dienų maldininkas regi dramatišką sceną. Galinėje koplyčios sienoje pritvirtinas krucifiksas, už kurio per visas penkias apsidės scenas ištapyta ryškiaspalvė scena, atskleidžianti Kristaus apraudojimo įvykius. Čia aptiksime Dievo Motiną ir Mariją Magdalietę, šv. Joną, du piktadarius, nukryžiuotus kartu su Kristumi, Judą, karį Lionginą, pervėrusį Kristaus šoną ietimi, Galilėjos moteris su vaikais, daugelį kitų Evangelijos personažų. Šią didelę monumentaliosios liaudiškos tapybos sceną apie 1906–1911 m. ištapė Alsėdžių dievdirbys Kazimieras Varnelis.
Žemaičių Kalvarijos miestelio kalvotumas simboliškai turėjo priminti kalvotąją Jeruzalę. Daugelis koplyčių sutelkta ant didesnių miestelio kalvų – Šv. Jono, Žvizdrų, Beržų, Kryžiauninkės ir Šv. Elenos. Rytuose esantis Šv. Jono kalnas su trečiąja koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ atitinka Alyvų kalną šventajame mieste. Toliau į vakarus išsidėstęs Žvizdrų kalnas su pirmąja koplyčia „Paskutinė vakarienė“ simbolizuoja Siono kalną Jeruzalėje. Šio kalno teritorijai priklauso ir dviguba septintoji koplyčia „Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“, nors ji jau per daug nutolsta nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“. Beržų kalnas kapinėse su dešimtąja koplyčia „Rotušė“ primena Jeruzalės Morijos kalvą, o dvi vakaruose viena šalia kitos esančios Kryžiauninkės ir Šv. Elenos kalvos – vieną bendrą šventojo miesto Golgotos kalną. Tad pagrindinių Žemaičių Kalvarijos kalvų išsidėstymas daugmaž sutampa su Jeruzale. Žemaičių Kalvarijose yra ir Cedrono, arba Pagardenio, upelis, įtenkantis į Varduvos upę.
Kalnai su koplyčiomis Žemaičių naujojoje Jeruzalėje išsidėsto labai tapybiškai. Kančios kelias vingiuoja pro upelius ir tvenkinius, čia kyla, čia leidžiasi, įsiterpia net į kapinių teritoriją. Maldininkui besiskleidžiantys vis nauji ir nepakartojami gamtos ir miestelio, taip pat sakralinės architektūros vaizdai tarsi kelia jį prie Dievo.
