Kryžiaus kelio kalnai
Dešimta vieta. PAS ERODĄ
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * Piloto pas Erodą nusiųstas, * to niekingo karaliaus paniekintas ir išjuoktas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Jėzau, Amžinoji Išmintie! * Tu leidaisi apvelkamas paniekos rūbu * ir tartum kvailas išjuokiamas nedoro karaliaus; * neduok, meldžiame, mums susivilioti šio pasaulio gudrybe, * kuri Tavo akims yra tikra paikystė, * bet mokyk mus dangiškosios išminties * ir padėk mums pasiekti Tave. * Tu būdamas Dievas * su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
VALANDĄ TREČIĄ minia susirinkus * rėkė, grūmojo ir šaukė aplinkui: * „Ciesoriui skųsim, jei šitą paleisi, * mirt nenuteisi!“
2 Klausė Pilotas: „O kuo prasikaltęs?“ * Ir, nė mažiausios neradęs Jo kaltės, * rykštėmis plakti Jį liepė smarkiausiai, * mušti nuožmiausiai.
3 Budeliai pynė erškėčių vainiką, * juo vainikuoti jiems Jėzų patiko; * sveikino Kristų, karalium vadino, * skaudžiai kankino.
4 Kai tik pamatė Jį taip iškankintą, * tuoj sugalvojo Juo minią graudinti – * Jėzų Pilotas prieš žmones pastatė * ir taip pasakė:
5 „Štai jūs valdovas, – štai jūsų karalius...“ * Žmonės atsakė: „Duok Jį mūsų valiai! * Mes Jo nekenčiam, Jis turi numirti! * Kryžių Jam skirki!“
6 Taigi Pilotas, visai nusiminęs, * Jėzų vėl klausė vidun pavadinęs: * „Ar tu karalius? Sakyk man teisybę, * gelbėk gyvybę“.
7 „Klausi patsai to ar kas tau pasakė? * Taip, aš – Karalius, – jam Viešpats atsakė. – * Betgi Karalius ne iš šio pasaulio, * tai – ne apgaulė!“
8 „Aš toks Karalius, kuris skelbia tiesą, * duoda ramybę, gyvenimo šviesą. * Jeigu tu nori atrasti ramybę, * sieki teisybės“.
9 Priešus pašaukęs, vėl sėdos valdovas, * ištarmę skelbė rankas nusiplovęs: * „Imkit ir bauskit, kad jums nusikalto; * aš čia nekaltas“.
10 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują Jisai už mus liejo, – * kaip Jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.
Dešimta vieta. PAS ERODĄ
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * Piloto pas Erodą nusiųstas, * to niekingo karaliaus paniekintas ir išjuoktas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Jėzau, Amžinoji Išmintie! * Tu leidaisi apvelkamas paniekos rūbu * ir tartum kvailas išjuokiamas nedoro karaliaus; * neduok, meldžiame, mums susivilioti šio pasaulio gudrybe, * kuri Tavo akims yra tikra paikystė, * bet mokyk mus dangiškosios išminties * ir padėk mums pasiekti Tave. * Tu būdamas Dievas * su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
VALANDĄ TREČIĄ minia susirinkus * rėkė, grūmojo ir šaukė aplinkui: * „Ciesoriui skųsim, jei šitą paleisi, * mirt nenuteisi!“
2 Klausė Pilotas: „O kuo prasikaltęs?“ * Ir, nė mažiausios neradęs Jo kaltės, * rykštėmis plakti Jį liepė smarkiausiai, * mušti nuožmiausiai.
3 Budeliai pynė erškėčių vainiką, * juo vainikuoti jiems Jėzų patiko; * sveikino Kristų, karalium vadino, * skaudžiai kankino.
4 Kai tik pamatė Jį taip iškankintą, * tuoj sugalvojo Juo minią graudinti – * Jėzų Pilotas prieš žmones pastatė * ir taip pasakė:
5 „Štai jūs valdovas, – štai jūsų karalius...“ * Žmonės atsakė: „Duok Jį mūsų valiai! * Mes Jo nekenčiam, Jis turi numirti! * Kryžių Jam skirki!“
6 Taigi Pilotas, visai nusiminęs, * Jėzų vėl klausė vidun pavadinęs: * „Ar tu karalius? Sakyk man teisybę, * gelbėk gyvybę“.
7 „Klausi patsai to ar kas tau pasakė? * Taip, aš – Karalius, – jam Viešpats atsakė. – * Betgi Karalius ne iš šio pasaulio, * tai – ne apgaulė!“
8 „Aš toks Karalius, kuris skelbia tiesą, * duoda ramybę, gyvenimo šviesą. * Jeigu tu nori atrasti ramybę, * sieki teisybės“.
9 Priešus pašaukęs, vėl sėdos valdovas, * ištarmę skelbė rankas nusiplovęs: * „Imkit ir bauskit, kad jums nusikalto; * aš čia nekaltas“.
10 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują Jisai už mus liejo, – * kaip Jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.