Kryžiaus kelio kalnai
Aštuoniolikta vieta. JĖZUS KENČIA IR MIRŠTA ANT KRYŽIAUS
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * prie kryžiaus prikaltas * ir savo brangiausiąjį kraują už mus liejęs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * ant kryžiaus tarp piktadarių iškeltas ir išjuoktas, * tulžimi su actu girdytas * ir tris valandas neapsakomai kentėjęs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * tris valandas merdėjęs, * savo sielą Dievui Tėvui už mus, nusidėjėlius, pavedęs, * paskui nuleidęs galvą ir miręs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Gyvenk su mumis, brangusis Jėzau, * ir padaryk, kad mes Tave tikrai mylėtume, * Tavęs klausytume, Tau patiktume * ir nueitume ten, * kur Tu drauge su savimi nusivedei ant kryžiaus kentėjusį nusikaltėlį. * Užtariant Švenčiausiajai Tavo Motinai, * šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui bei visiems šventiesiems, * to prašome Tave, * kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ŠVIESA PASAULIO VISO.)
LIEKIM AŠARAS VISI – * graudžiai verkim širdimi: * Jėzus Kristus jau miręs, * tiek piktybių patyręs.
2 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime! * Saulė gedulu dengia * visą žemę ir dangų.
3 Veidas visas kruvinas, * sudaužytas, mėlynas – * veidas Jėzaus mieliausio, * Atpirkėjo brangiausio.
4 Kas pridarė tiek skaudžių * Jo šventam veide žaizdų? * Tai darbai mūs kaltybių, * kruvinų neteisybių.
5 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzaus veidą gerbkime, * dėlei mūs sužalotą, * taip žiauriai nuniokotą.
6 Kaip galva Jo sužeista, * vien dygliais apipinta: * ji visa subadyta, * sumušta, sudaužyta.
7 Kas pridarė tiek skaudžių * Jo šventoj galvoj žaizdų? * Tai darbai mūs puikybės, * nežabotos tuštybės.
8 Kniūbsčia žemėn pulkime, * šventą galvą gerbkime, * už mumis vainikuotą, * erškėčių sužalotą.
9 Kas Jam perdūrė rankas? * Kas ištampė šitaip jas? * Kas gi kojas Jo kalė? * Kas taip davė sau valią?
10 Pripažinkim atvirai – * juk tai mūsų vis darbai; * blogos mintys ir žodžiai * Jo rankas, kojas skrodė.
11 Ko neverkia mūs širdis? * Ko šalta ji lieka vis? * Ar lig šiol nesupratom? * Jėzaus meilės nematom?
12 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime! * Saulė gedulu dengia * visą žemę ir dangų.
Aštuoniolikta vieta. JĖZUS KENČIA IR MIRŠTA ANT KRYŽIAUS
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * prie kryžiaus prikaltas * ir savo brangiausiąjį kraują už mus liejęs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * ant kryžiaus tarp piktadarių iškeltas ir išjuoktas, * tulžimi su actu girdytas * ir tris valandas neapsakomai kentėjęs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * tris valandas merdėjęs, * savo sielą Dievui Tėvui už mus, nusidėjėlius, pavedęs, * paskui nuleidęs galvą ir miręs, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Gyvenk su mumis, brangusis Jėzau, * ir padaryk, kad mes Tave tikrai mylėtume, * Tavęs klausytume, Tau patiktume * ir nueitume ten, * kur Tu drauge su savimi nusivedei ant kryžiaus kentėjusį nusikaltėlį. * Užtariant Švenčiausiajai Tavo Motinai, * šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui bei visiems šventiesiems, * to prašome Tave, * kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ŠVIESA PASAULIO VISO.)
LIEKIM AŠARAS VISI – * graudžiai verkim širdimi: * Jėzus Kristus jau miręs, * tiek piktybių patyręs.
2 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime! * Saulė gedulu dengia * visą žemę ir dangų.
3 Veidas visas kruvinas, * sudaužytas, mėlynas – * veidas Jėzaus mieliausio, * Atpirkėjo brangiausio.
4 Kas pridarė tiek skaudžių * Jo šventam veide žaizdų? * Tai darbai mūs kaltybių, * kruvinų neteisybių.
5 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzaus veidą gerbkime, * dėlei mūs sužalotą, * taip žiauriai nuniokotą.
6 Kaip galva Jo sužeista, * vien dygliais apipinta: * ji visa subadyta, * sumušta, sudaužyta.
7 Kas pridarė tiek skaudžių * Jo šventoj galvoj žaizdų? * Tai darbai mūs puikybės, * nežabotos tuštybės.
8 Kniūbsčia žemėn pulkime, * šventą galvą gerbkime, * už mumis vainikuotą, * erškėčių sužalotą.
9 Kas Jam perdūrė rankas? * Kas ištampė šitaip jas? * Kas gi kojas Jo kalė? * Kas taip davė sau valią?
10 Pripažinkim atvirai – * juk tai mūsų vis darbai; * blogos mintys ir žodžiai * Jo rankas, kojas skrodė.
11 Ko neverkia mūs širdis? * Ko šalta ji lieka vis? * Ar lig šiol nesupratom? * Jėzaus meilės nematom?
12 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime! * Saulė gedulu dengia * visą žemę ir dangų.