Trylikta vieta. JĖZUS SUTINKA ŠVENTĄJĄ VERONIKĄ

GARBINAME TAVE...

K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * garbingai moteriškei Veronikai savo veido atvaizdą, * jos skepetoje atspaustą, padovanojęs, * pasigailėk mūsų!

A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!

Melskimės. * Viešpatie Jėzau Kristau, * Tu šventajai Veronikai * už mažą geros širdies patarnavimą * atsilyginai nepaprasta dovana – * savo veido atvaizdu jos skepetoje. * Išmokyk mus šluostyti mūsų pavargusių tėvų ir brolių prakaitą, * verkiančių motinų ir seserų ašaras, * kad galėtume Tavo šventąjį Veidą pamatyti dangaus garbėje. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.

(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)

(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)

NEŠA SAU KRYŽIŲ žmonių Atpirkėjas, * eina numirti gyvybės Davėjas; * griūva ant veido, labai susitrenkia, * skaudžiai Jis kenčia.

2 Puola Jį, drasko beširdžiai tie žmonės, * kojomis spardo visai be malonės. * Prie miesto vartų Jis antrąkart virto * nuo smūgio tvirto.

3 Tu imi kryžių, o mes nuo jo bėgam: * ne Dievo valią – linksmybes pamėgom. * Mokyk mus, Jėzau, lengvesnį už Tavo * nešt kryžių savo.