Atlaidai sovietmečiu

Sovietinės okupacijos metais švęsti atlaidus visokeriopai trukdyta. Sovietinė valdžia drausdavo procesijas, neleisdavo skambinti varpais, ribodavo įvažiavimą į miestelį, atlaidų metų apylinkėse, siekiant nuvilioti žmones, organizuodavo masinius pasaulietinius kultūrinius renginius, kartais taikydavo fizinio poveikio priemones. Kitų parapijų klebonai bei kiti kunigai be specialaus valdžios leidimo negalėdavo Žemaičių Kalvarijoje aukoti šv. Mišių, o leidimai būdavo išduodami tik vienam ar dviem kunigam. Grasinimais ir bausmėmis nekart stengtasi sumenkinti ir uždrausti tiek pačius atlaidus, tiek Kalnų vaikščiojimą. 1962 m. mėginta uždaryti koplyčias. Parapijiečiams ištisas savaites dieną ir naktį budint, jas pavyko išsaugoti. 1982 m. Didieji atlaidai vyko budint milicijos ir kariuomenės daliniams, persekiojant tikinčiuosius bei dvasininkus.

Sovietinės pastangos didelių vaisių neatnešė. Štai kas apie Žemaičių Kalvarijos atlaidus 1976 m. rašyta Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje: „Šimtatūkstantinės žmonių minios kasmet dalyvauja Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Vaikai, jaunimas ir suaugę pamaldžiai eina prie šventų sakramentų, dalyvauja šv. Mišiose, lanko Kančios kelių koplyčias“. Kronikos duomenimis, 1977 m. per Didžiuosius atlaidus šv. Komunijos išdalyta 12 511, 1978 m. – 16 413, 1979 m. – 20 250, 1980 m. – 22 100, 1986 m. – 23 000. Prasidėjus pervartai, 1988-aisiais, popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtais Marijos metais, iškilminguose Didžiuosiuose atlaiduose dalyvavo vyskupai Julijonas Steponavičius, Juozas Preikšas, Antanas Vaičius, apie 110 kunigų, nesuskaitoma minia tikinčiųjų. Komunijos tomis atlaidų dienomis išdalyta 26 000.