Marija, štai Tavo vaikai, susibūrę aplink Tave, ieško Tavo motiniškos globos ir su pasitikėjimu meldžia užtarimo. O Motina, melski už mus, užtarki mus, kad Dievo malonės nepraeitų veltui, bet ugdytų šventumą, į kurį visi esame pašaukti.

Norime patikėti Tau savo ateitį ir prašome lydėti mus gyvenimo kelyje. Jis toks nuostabus, bet kartu ir pilnas prieštaravimų. Galingos priemonės žmonių rankose gali šį pasaulį paversti gražiausiu sodu arba griuvėsiais. Šiandien žmogus pajėgia įsiterpti į pačias gyvybės gelmes: siekia gėrio arba pasiduoda puikybei, kuri skatina mokslą negerbti žmogiškosios būtybės. Kaip niekad anksčiau žmonija stovi kryžkelėje. Dabar ir vėl, o šventoji Mergele, mūsų išganymas yra vien tik Jėzuje, Tavo Sūnuje.

Kaip apaštalas Jonas trokštame pakviesti Tave, o Motina, į savo namus ir išmokti iš Tavęs vis labiau panašėti į Tavo Sūnų. „Moterie, štai Tavo vaikai!“ Mes dabar stovime prieš Tave, kad Tavo motiniškai globai patikėtume save pačius, Bažnyčią ir visą pasaulį. Melski už mus savo mylimąjį Sūnų, kad jis gausiai suteiktų Šventosios Dvasios, Tiesos Dvasios, kuri mums yra gyvybės šaltinis. Tegu Šventoji Dvasia atveria mūsų širdis teisingumui ir meilei, veda žmones ir taustas į tarpusavio supratimą ir taikos troškimą. Tau pavedame visus žmones, pradedant pačiais silpniausiais: dar negimusius kūdikėlius ir tuos, kurie gimsta skurde ir kančioje, jaunuolius, ieškančius gyvenimo prasmės, bedarbius, kenčiančius badą ir ligas. Tau pavedame suirusias šeimas, iš niekur nesulaukiančius pagalbos senus žmones ir visus, kurie yra vieniši ir netekę vilties. O Motina, Tu pažįsti Bažnyčios ir pasaulio kančias bei viltis. Pagelbėk savo vaikams kasdienybės bandymuose ir paremk visų mūsų pastangas, kad tamsa neužgožtų šviesos. Tau, Išganymo Aušra, pavedame savo kelionę per naująjį tūkstantmetį, kad Tavo lydimi visi žmonės pažintų Kristų, pasaulio šviesą ir vienintelį Išganytoją, kuris su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen.