Kryžiaus kelio kalnai
Devyniolikta vieta. JĖZUS LAIDOJAMAS
GARBINAME TAVE...
K. Brangusis Viešpatie Jėzau, * nuo kryžiaus nuimtas, * Švenčiausios Motinos priglaustas, * ištikimų bičiulių kvapiais tepalais pateptas * ir kape paguldytas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Aplankyk, Viešpatie, šį pasaulį, * kurį savo visagaliu Žodžiu sutvėrei * ir to visagalio Žodžio, tapusio kūnu, kančia atpirkai; * valdyk savo šventąją Bažnyčią, * saugok vyriausiąją jos Galvą – popiežių, * laimink mūsų vyskupą, * sutaikink tautas ir jų valdovus, * atversk savo priešus, * pašalink karus ir duok mums taiką; * padaryk, kad visi žmonės ištikimai Tau tarnautų, * o nusidėjėliai atgailaudami prie Tavęs sugrįžtų * ir daugiau nebenuklystų; * panaikink mūsų kaltėmis užsitrauktas bausmes; * gyviesiems duok reikalingų malonių ir meilės, * mirusiems suteik amžinąją ramybę. * Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, * kuris būdamas Dievas * su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ŠVIESA PASAULIO VISO.)
KNIŪBSČIA ŽEMĖN PULKIME, * Jėzui garbę duokime, * už mus baisiai kankintam * ir ant kryžiaus marintam.
2 Pulkim Jėzui į kelius, * kad Jis saugotų visus * nuo nelaimės didžiosios – * pražūties amžinosios.
3 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime, * kad mus kryžiumi savo * iš kalčių išvadavo.
4 Tepravirksta mūs širdis, * te šalta nelieka vis. * Jėzaus auką supraskim * ir kaltybes pameskim.
5 Atpirkti nežuvome, * nors kalčiausi buvome; * pamatykim malonę * Jėzaus pervertam šone.
6 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime, * kad mus Kryžiumi savo * iš kalčių išvadavo.
7 Leiski, Jėzau, mus visus * pro šventos žaizdos vartus * ir nuveski į Širdį, * kuri aimanas girdi.
8 Tavo kančios ir mirtis, * Tavo dieviška Širdis * mus tegul atgaivina * ir nuo pragaro gina.
9 Nebžudykim nuodėmėm – * meilę rodykime Jam, * Jėzui Kristui mieliausiam, * Atpirkėjui brangiausiam.
10 Kryžiau šventas, tau garbė, * amžina tebus šlovė: * ant tavęs Jis kentėjo, * už mus kraują išliejo.
11 Permirkęs šventu krauju, * būki ženklu mums nauju * atpirkimo pelnyto, * mums dangaus atdaryto.
12 Kryžiau šventas, stiprink mus, * kai sunku kovoti bus * su tamsybių piktuoju, * pragaran pasmerktuoju.
13 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Kryžiui garbę duokime: * tai ant jo kančia savo * Viešpats mus išvadavo.
Arba:
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
MIRDAMAS TĖVUI SAVE PAAUKOJO * už mūsų kaltę, kad būtume rojuj. * Saulė ir žemė Jo mirtim stebėjos, * didžiai liūdėjo.
2 Siela Jo greitai į pragarus ėjo * gelbėti sielų šventų pranokėjų; * kraują išliejęs švenčiausiąjį savo, * jas atvadavo.
3 Kai saulė leidos ir vakaras temo, * Juozapas atėjo, taip pat Nikodemas. * Kūną jie Jėzaus nuo kryžiaus nukėlė * ant žemės vėlei.
4 Visą kraujuotą ir taip nukankintą * Motina ėmė glėbin kūną šventą; * ašaras liejo, raudojo, dejavo, * žaizdas bučiavo.
5 Visi ten buvę vien ašaras liejo, * tepė brangiaisiais, kvapiaisiais aliejais, * paskui į kapą nuliūdę padėjo, * namo nuėjo.
6 Ir mes, atminę, kaip Jis kentė, mirė, * daugel kankynių dėl mūsų patyrė, – * verkim, raudokim prie Jo kapo švento, * taip prisiminto.
Arba:
KRIKŠČIONIO SIELA KIEKVIENO, * atminki Jėzų šiandieną. * Atmink kančias Atpirkėjo, – * kiek švento kraujo išliejo.
2 Guli kape paguldytas, * kentęs kančias nematytas; * Jo kūnas visas žaizdotas, * sudaužytas, sukapotas.
3 Galva spyglių subadyta, * sužalota, sudraskyta; * visi Jo kaulai galimi * jau suskaityti akimi.
4 Šventas Jo veidas sutinęs, * vieni randai ir mėlynės; * krauju Jo akys pasruvę, * švenčiausios lūpos išdžiūvę.
5 Rankos ir kojos Jo šventos * aštriom vinimis perkaltos; * Jo šone matome žaizdą – * baisu regėt tokį vaizdą.
6 Visas Jo kūnas žaizdotas, * mėlynėm, randais nuklotas; * tai tavo nuodėmės bjaurios * pripildė Jam skausmo taurę.
7 Paskutinis kraujo lašas * tave maldauja ir prašo * nebristi pražūties balon, * o atsiduoti Jo globai.
8 Reikia bent kartą suprasti, * savo kaltybes pamesti; * nuplovė jas Jėzaus kraujas: * nebežudyk Jo iš naujo.
9 Ir atsiminki kas dieną, * jog už kaltybę kiekvieną * užtrauki sau pasmerkimą, * o netenki atpirkimo.
10 Kai mes akis jau užmerksim, * mūsų kaltų nepasmerki: * nuvesk visus mus į dangų, * meldžiam Tave, Jėzau brangus!
Devyniolikta vieta. JĖZUS LAIDOJAMAS
GARBINAME TAVE...
K. Brangusis Viešpatie Jėzau, * nuo kryžiaus nuimtas, * Švenčiausios Motinos priglaustas, * ištikimų bičiulių kvapiais tepalais pateptas * ir kape paguldytas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Aplankyk, Viešpatie, šį pasaulį, * kurį savo visagaliu Žodžiu sutvėrei * ir to visagalio Žodžio, tapusio kūnu, kančia atpirkai; * valdyk savo šventąją Bažnyčią, * saugok vyriausiąją jos Galvą – popiežių, * laimink mūsų vyskupą, * sutaikink tautas ir jų valdovus, * atversk savo priešus, * pašalink karus ir duok mums taiką; * padaryk, kad visi žmonės ištikimai Tau tarnautų, * o nusidėjėliai atgailaudami prie Tavęs sugrįžtų * ir daugiau nebenuklystų; * panaikink mūsų kaltėmis užsitrauktas bausmes; * gyviesiems duok reikalingų malonių ir meilės, * mirusiems suteik amžinąją ramybę. * Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, * kuris būdamas Dievas * su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ŠVIESA PASAULIO VISO.)
KNIŪBSČIA ŽEMĖN PULKIME, * Jėzui garbę duokime, * už mus baisiai kankintam * ir ant kryžiaus marintam.
2 Pulkim Jėzui į kelius, * kad Jis saugotų visus * nuo nelaimės didžiosios – * pražūties amžinosios.
3 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime, * kad mus kryžiumi savo * iš kalčių išvadavo.
4 Tepravirksta mūs širdis, * te šalta nelieka vis. * Jėzaus auką supraskim * ir kaltybes pameskim.
5 Atpirkti nežuvome, * nors kalčiausi buvome; * pamatykim malonę * Jėzaus pervertam šone.
6 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime, * kad mus Kryžiumi savo * iš kalčių išvadavo.
7 Leiski, Jėzau, mus visus * pro šventos žaizdos vartus * ir nuveski į Širdį, * kuri aimanas girdi.
8 Tavo kančios ir mirtis, * Tavo dieviška Širdis * mus tegul atgaivina * ir nuo pragaro gina.
9 Nebžudykim nuodėmėm – * meilę rodykime Jam, * Jėzui Kristui mieliausiam, * Atpirkėjui brangiausiam.
10 Kryžiau šventas, tau garbė, * amžina tebus šlovė: * ant tavęs Jis kentėjo, * už mus kraują išliejo.
11 Permirkęs šventu krauju, * būki ženklu mums nauju * atpirkimo pelnyto, * mums dangaus atdaryto.
12 Kryžiau šventas, stiprink mus, * kai sunku kovoti bus * su tamsybių piktuoju, * pragaran pasmerktuoju.
13 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Kryžiui garbę duokime: * tai ant jo kančia savo * Viešpats mus išvadavo.
Arba:
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
MIRDAMAS TĖVUI SAVE PAAUKOJO * už mūsų kaltę, kad būtume rojuj. * Saulė ir žemė Jo mirtim stebėjos, * didžiai liūdėjo.
2 Siela Jo greitai į pragarus ėjo * gelbėti sielų šventų pranokėjų; * kraują išliejęs švenčiausiąjį savo, * jas atvadavo.
3 Kai saulė leidos ir vakaras temo, * Juozapas atėjo, taip pat Nikodemas. * Kūną jie Jėzaus nuo kryžiaus nukėlė * ant žemės vėlei.
4 Visą kraujuotą ir taip nukankintą * Motina ėmė glėbin kūną šventą; * ašaras liejo, raudojo, dejavo, * žaizdas bučiavo.
5 Visi ten buvę vien ašaras liejo, * tepė brangiaisiais, kvapiaisiais aliejais, * paskui į kapą nuliūdę padėjo, * namo nuėjo.
6 Ir mes, atminę, kaip Jis kentė, mirė, * daugel kankynių dėl mūsų patyrė, – * verkim, raudokim prie Jo kapo švento, * taip prisiminto.
Arba:
KRIKŠČIONIO SIELA KIEKVIENO, * atminki Jėzų šiandieną. * Atmink kančias Atpirkėjo, – * kiek švento kraujo išliejo.
2 Guli kape paguldytas, * kentęs kančias nematytas; * Jo kūnas visas žaizdotas, * sudaužytas, sukapotas.
3 Galva spyglių subadyta, * sužalota, sudraskyta; * visi Jo kaulai galimi * jau suskaityti akimi.
4 Šventas Jo veidas sutinęs, * vieni randai ir mėlynės; * krauju Jo akys pasruvę, * švenčiausios lūpos išdžiūvę.
5 Rankos ir kojos Jo šventos * aštriom vinimis perkaltos; * Jo šone matome žaizdą – * baisu regėt tokį vaizdą.
6 Visas Jo kūnas žaizdotas, * mėlynėm, randais nuklotas; * tai tavo nuodėmės bjaurios * pripildė Jam skausmo taurę.
7 Paskutinis kraujo lašas * tave maldauja ir prašo * nebristi pražūties balon, * o atsiduoti Jo globai.
8 Reikia bent kartą suprasti, * savo kaltybes pamesti; * nuplovė jas Jėzaus kraujas: * nebežudyk Jo iš naujo.
9 Ir atsiminki kas dieną, * jog už kaltybę kiekvieną * užtrauki sau pasmerkimą, * o netenki atpirkimo.
10 Kai mes akis jau užmerksim, * mūsų kaltų nepasmerki: * nuvesk visus mus į dangų, * meldžiam Tave, Jėzau brangus!