Istorija
Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Nuo Garduose įkurtų Kalvarijų vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Įkūrus Kalvarijas, imti švęsti Kalvarijos kalnų atlaidai.
Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ėmė garsėti stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidais. Stebuklingąjį Švč. M. Marijos paveikslą iš Romos į Žemaičių Kalvariją pargabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Nuo 1643 m. paveikslas laikomas stebuklingu. Dominikonai šalia savo vienuolyno pastatydino bažnyčią, kuriai suteikė Švč. M. Marijos Apsilankymo titulą. Pradėti švęsti dvylika dienų trunkantys Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai, kurie buvo sujungti su nuo seniau švęstais Kalvarijos Kalnų atlaidas. 1649 m. iš Liublino dominikonų vienuolyno į bažnyčią atgabenta 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio Šv, Kryžiaus relikvija, kuri čia laikoma iki šiol.
1750 m. Žemaičių Kalvarijoje pastatyta didelė ir puošni medinė bažnyčia, vyskupo Antano Tiškevičiaus rūpesčiu suremontuotos ar net ir perstatytos Kalnų koplyčios. Tačiau, atlaidams vis labiau populiarėjant, net ir ši nauja bažnyčia negalėjo sutalpinti visų į Kalvariją plūstančių maldininkų. Todėl 1780 m. dominikonai ėmė statyti didesnę, erdvesnę mūrinę bažnyčią. Statyba istorinių lūžių ir sukrėtimų bei valstybės žlugimo metais užtruko ilgai. Bažnyčia užbaigiama 1822 m., 1824 m. į ją iš medinės pernešami altoriai, ji pati pašventinama.
Caro valdžios įsakymu dominikonų vienuolynas 1889 m. uždaromas, į Žemaičių Kalvarija atkeliamas diecezinis kunigas. 1896 m. per gaisrą sudega bažnyčia. Surinkus lėšų, 1897 m. pradedami atstatymo darbai. Atstatinėjimo laikotarpiu pamaldos vykdavo Beržų kalno koplyčioje, į kurią buvo perkeltas ir per gaisrą stebuklingai išlikęs Švč. M. Marijos paveikslas, per atlaidus melstasi Šv. Jono koplyčioje. Bažnyčia 1897–1902 m. atstatinėta laikantis ankstesnės bažnyčios projekto, parengto architekto A. Kosausko.
Atkūrus nepriklausomybę (1918 m.) ir įsteigus Telšių vyskupiją (1926 m.), Žemaičių Kalvarijoje įkurdinti marijonai, kurie čia pradėjo veikti nuo 1927 m. Marijonai čia turėjo pradžios mokyklą, dirbo su jaunimu, rūpinosi koplyčių atnaujinimu, aplinkinėse parapijose vedė misijas, rekolekcijas. 1935 m. jie pastatė parapijos salę su 500 sėdimų vietų, 1939 m. suremontavo bažnyčios interjerą ir eksterjerą, naujai perdažė. 1939 m. per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus buvo didingai bei iškilmingai paminėtas Kalvarijos kalnų įkūrimo 300 metų jubiliejus.
1948 m. marijonų vienuolynas sovietų valdžios buvo uždarytas, o bažnyčia vėl tapo parapine. Sovietų valdžia visaip draudė viešai reikšti savo religinius įsitikinimus, kėsinosi uždaryti koplyčias. Tačiau tikinčiųjų pastangomis Žemaičių Kalvarijos bažnyčia liko neuždaryta, o Kalnų koplyčios nenugriautos. Pakeistas tik miestelio pavadinimas – 1967m. jis pavadintas Varduva. Nepaisant sovietinės valdžios daromų kliūčių tikintiesiems atvykti į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kiekvienais metais į juos suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.
1987 m. liepos 8 d. Žemaičių Kalvarijoje iškilmingai paminėtas Lietuvos krikšto jubiliejus. Iškilmėse dalyvavo keturi vyskupai: J. Steponavičius, V. Sladkevičius, J. Preikšas bei svečias iš Latvijos, vyskupas tremtinys Dublinskis. Artėjant Krikšto jubiliejui tuometinis Telšių vyskupas kreipėsi į popiežių Joną Paulių II, prašydamas Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikti mažosios bazilikos titulą. Šis titulas Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteiktas 1988 m. gegužės 6 d. 1989 m. miesteliui grąžintas senasis Žemaičių Kalvarijos vardas.
2000-aisias krikščionybės jubiliejaus metais Telšių vyskupas Antanas Vaičius Švč. M. Marijos Apsilankymo baziliką buvo paskyręs jubiliejine bažnyčia: ją aplankius ir joje pasimeldus buvo galima gauti visuotinius atlaidus. Šventovės svarbą paliudijo ir dabartinis Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, savo ingreso 2002 m. proga išleidęs paveikslėlius su Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos su Kūdikiu atvaizdu. 2003 m. rudenį Žemaičių Kalvarijose pradėjo veikti Vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos filialas – propedeutinis kursas. 2004 m. popiežius Jonas Paulius II nustatė Žemaičių Kalvarijos šventovėje galimų gauti visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką ir leido pradėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą. Šį procesą užbaigė popiežius Benediktas XVI. Paveikslo karūnacijos iškilmės surengtos 2006 m. spalio 8 d.
