Kryžiaus kelio kalnai
Devinta vieta. PAS PILOTĄ
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * pas Romos ciesoriaus vietininką Pilotą atvestas, * jam neteisingai apskųstas, * bet Piloto nekaltu pripažintas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Viešpatie Jėzau Kristau, * Tu nesipriešinai po teismus vedžiojamas * ir tylėjai nekaltas skundžiamas. * Padėk mums savo malone, * kad be kalčių nueitume į Tavo teismą. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
KAI JAU PILOTAS nebesugalvojo, * ką čia daryti toj Jėzaus byloje, * jam netikėtai mintis sušvytėjo * rasti teisėją.
2 Iš Galilėjos karalius atvyko, * buvęs jo draugas; dabar juodu pykos. * Proga puikiausia atgauti draugystę * ir bičiulystę.
3 Nusiuntė Jėzų į Erodo rūmus – * ten, kur tas laukė sukvietęs didžiūnus. * Džiaugės karalius – norėjo išvysti * garsųjį Kristų.
4 Priešai apstoję Jį skųsti pradėjo: * „Kiršina tautą nuo pat Galilėjos“. * Erodas skundų nemėgo žiūrėti – * geidė viešėti.
5 Jėzų išvydęs tuoj ėmė prašyti, * kokį stebuklą jiems čia padaryti. * Bet Atpirkėjas nė neprakalbėjo – * lyg negirdėjo.
6 Čia tad nedoras karalius įpyko * ir prie daugybės savųjų didikų * liepė juokingu rūbu Jį apvilkti, * bepročiu skelbti.
7 Šitaip išjuokę, kaip tik bemokėjo, * siuntė Pilotui atgal Atpirkėją. * Tądien Pilotas ir Erodas vėlei * tapo bičiuliai.
8 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują Jisai už mus liejo, * kaip Jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.
Devinta vieta. PAS PILOTĄ
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * pas Romos ciesoriaus vietininką Pilotą atvestas, * jam neteisingai apskųstas, * bet Piloto nekaltu pripažintas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Viešpatie Jėzau Kristau, * Tu nesipriešinai po teismus vedžiojamas * ir tylėjai nekaltas skundžiamas. * Padėk mums savo malone, * kad be kalčių nueitume į Tavo teismą. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)
KAI JAU PILOTAS nebesugalvojo, * ką čia daryti toj Jėzaus byloje, * jam netikėtai mintis sušvytėjo * rasti teisėją.
2 Iš Galilėjos karalius atvyko, * buvęs jo draugas; dabar juodu pykos. * Proga puikiausia atgauti draugystę * ir bičiulystę.
3 Nusiuntė Jėzų į Erodo rūmus – * ten, kur tas laukė sukvietęs didžiūnus. * Džiaugės karalius – norėjo išvysti * garsųjį Kristų.
4 Priešai apstoję Jį skųsti pradėjo: * „Kiršina tautą nuo pat Galilėjos“. * Erodas skundų nemėgo žiūrėti – * geidė viešėti.
5 Jėzų išvydęs tuoj ėmė prašyti, * kokį stebuklą jiems čia padaryti. * Bet Atpirkėjas nė neprakalbėjo – * lyg negirdėjo.
6 Čia tad nedoras karalius įpyko * ir prie daugybės savųjų didikų * liepė juokingu rūbu Jį apvilkti, * bepročiu skelbti.
7 Šitaip išjuokę, kaip tik bemokėjo, * siuntė Pilotui atgal Atpirkėją. * Tądien Pilotas ir Erodas vėlei * tapo bičiuliai.
8 Broliai, atminkim, ką Jėzus kentėjo, * kai šventą kraują Jisai už mus liejo, * kaip Jį sugavę baisiausiai kankino, * kol numarino.