Kryžiaus kelio kalnai
Ketvirta vieta. VIEŠPATS JĖZUS SUIMAMAS
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * Judo pabučiavimu išduotas, * priešų suimtas * ir kaip nusikaltėlis surakintas, * o artimųjų apleistas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Viešpatie Jėzau Kristau, * nedorėlių rankomis sugaunamas ir surišamas leidęsis, * sutraukyk, prašome, mūsų kaltybių pančius, * o surišk mus savo įsakymų ir meilės ryšiais, * kad mūsų jėgos niekad nebūtų panaudotos priešingai Tavo valiai. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – JĖZŲ KRISTŲ JUDOŠIUS.)
SURIŠTAS VIRVĖM JĖZUS iš sodo išėjo, * didžio vargo ir kančios kelionę pradėjo.
2 Priešai džiugte nudžiugo, Jį tenai sugavę, * taip ilgai Jo tykoję, kol progą štai gavo.
3 Gavę dabar tad valią, darė, ką norėjo: * stumdė Jėzų, tampė Jį – skaudžiai Jis kentėjo.
4 Virvėm taip suvaržytas Viešpats ir Valdovas * ėjo naktį draskomas niekingų varovų.
5 Priekin vieni Jį tempė, o kiti prilaikė – * šitaip linksminos piktai, neturėjo saiko.
6 Kumščius iškėlę grasė, mušti net pradėjo, * siautėjo visi nakčia, kiek tik kas norėjo.
7 Takas vingiuotas, siauras vedė juos per klonį, * kuriuo tekėjo gilus upelis Kedrono.
8 Jėzų per lieptą vedė ir nuo jo nustūmė: * jie panūdo pažiūrėt upės tos gilumo.
9 Proga puikiausia buvo žeisti Atpirkėją, * o paskui juokom sakyt: „Mes to nenorėjom...“
10 Iš gilumos į krantą Viešpatį ištraukę, * įkalnėn skubėjo tempt, kur teismas Jo laukė.
11 Mūsų mieliausias Jėzus tiek prisikentėjo, * kol iš Alyvų sodo į miestą parėjo.
12 Jėzau, už mus pridengęs savąją dievystę, * nukeliaut padėk visiems Dangaus Karalystėn.
Ketvirta vieta. VIEŠPATS JĖZUS SUIMAMAS
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * Judo pabučiavimu išduotas, * priešų suimtas * ir kaip nusikaltėlis surakintas, * o artimųjų apleistas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Viešpatie Jėzau Kristau, * nedorėlių rankomis sugaunamas ir surišamas leidęsis, * sutraukyk, prašome, mūsų kaltybių pančius, * o surišk mus savo įsakymų ir meilės ryšiais, * kad mūsų jėgos niekad nebūtų panaudotos priešingai Tavo valiai. * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – JĖZŲ KRISTŲ JUDOŠIUS.)
SURIŠTAS VIRVĖM JĖZUS iš sodo išėjo, * didžio vargo ir kančios kelionę pradėjo.
2 Priešai džiugte nudžiugo, Jį tenai sugavę, * taip ilgai Jo tykoję, kol progą štai gavo.
3 Gavę dabar tad valią, darė, ką norėjo: * stumdė Jėzų, tampė Jį – skaudžiai Jis kentėjo.
4 Virvėm taip suvaržytas Viešpats ir Valdovas * ėjo naktį draskomas niekingų varovų.
5 Priekin vieni Jį tempė, o kiti prilaikė – * šitaip linksminos piktai, neturėjo saiko.
6 Kumščius iškėlę grasė, mušti net pradėjo, * siautėjo visi nakčia, kiek tik kas norėjo.
7 Takas vingiuotas, siauras vedė juos per klonį, * kuriuo tekėjo gilus upelis Kedrono.
8 Jėzų per lieptą vedė ir nuo jo nustūmė: * jie panūdo pažiūrėt upės tos gilumo.
9 Proga puikiausia buvo žeisti Atpirkėją, * o paskui juokom sakyt: „Mes to nenorėjom...“
10 Iš gilumos į krantą Viešpatį ištraukę, * įkalnėn skubėjo tempt, kur teismas Jo laukė.
11 Mūsų mieliausias Jėzus tiek prisikentėjo, * kol iš Alyvų sodo į miestą parėjo.
12 Jėzau, už mus pridengęs savąją dievystę, * nukeliaut padėk visiems Dangaus Karalystėn.