Atlaidai tarpukario laikotarpiu

Tarpukario metais organizuojant atlaidus daug nuveikė nuo 1927 m. čia įsikūrę marijonai. Per didžiuosius atlaidus suplaukdavo 30–50 tūkst. žmonių. Marijonai, stengdamiesi išlaikyti tradicijas ir maldingus papročius, Žemaičių Kalvarijoje įvedė ir naujų, labai greitai prigijusių papročių. Jų dideliu darbu bei pastangomis Žemaičių Kalvarijos garsas sklido ir už Lietuvos ribų.

1939 m. iškilmingai paminėtas Kalvarijos įkūrimo 300 metų jubiliejus. Liepos 1 d. vakare prasidėjo Lietuvos vaikų kongresas: iš visos Lietuvos susirinko gausūs vaikų, pirmiausia angelaičių, būriai su savo dvasios vadais ir globėjais. Liepos 2 d. iškilmingas Sumos šv. Mišias aukojo arkivyskupas Pranciškus Karevičius MIC. Liepos 3–7 d. vyko iškilmingos misijos, skirtos visiems į Didžiuosius atlaidus susirinkusiems. Liepos 7–8 d. į moterų kongresą vėliavomis papuoštomis, plakatais paįvairintomis kolonomis plūste plūdo didžiuliai moterų būriai. Kongreso, kuriame dalyvavo apie 25 tūkst. moterų, tikslas buvo padėkoti Žemaičių Kalvarijos Marijai už Lietuvos globą per 300 metų ir išprašyti mūsų tautai, šeimai ir pasauliui taikos. Kongreso dienomis atlaiduose dalyvavo ir procesiją į Kalnus ėjo 40–44 tūkst. tikinčiųjų. Marijonų skaičiavimu, per tuos 300 metų Žemaičių Kalvarijoje apsilankė maždaug 6 milijonai žmonių.