Atsiradimas

Kančios kelio steigėju ir fundatoriumi laikomas vyskupas Jurgis Tiškevičius, Žemaičių vyskupijai vadovavęs 1633–1649 m. Kada tiksliai pastatytos pirmosios koplyčios, nežinia. Galimas daiktas, jog, kviesdamas dominikonus įsikurti Garduose, vyskupas tokį sumanymą jau puoselėjo. Žinoma, kad 1639 m. vyskupas J. Tiškevičius iš popiežiaus Urbono XVIII gavo atlaidus šešioms kalvarijų koplyčioms: Paskutinės vakarienės, Alyvų darželio, Kristaus plakimo prie stulpo, Erškėčiais apvainikavimo, Nukryžiavimo ir Kristaus palaidojimo. Tuo laiku kalvarijos veikiausiai jau iš dalies funkcionavo. Spėjama, kad apie 1640 m. buvo pastatytos visos šiuo metu esančios koplyčios. 

Liudijama, jog pats vyskupas J. Tiškevičius paskyrė kalvas ir vietas, kur turėjo stovėti koplyčios, suskaičiavo žingsnius nuo vietos ligi vietos, kad jų būtų tiek, kiek savo kančios metu yra nužengęs Jėzus. Pirmąkart apvaikščiodamas ir daugkur keliais eidamas, vyskupas Kančios kelius pabarstė iš Jeruzalės atvežta žeme. Norėdamas išgarsinti vietovę, Gardus jis pavadino Naująja Jeruzale, tačiau šiam vietovardžiui neprigijus, miestelį imta vadinti tiesiog Žemaičių Kalvarija.