Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Kryžiaus kelio kalnų apvaikščiojimas

Į Kryžiaus Kalnus... Fotografija Rimvydo Sprindžio Maldininkai Kalnų kelią pradeda nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“, toliau apsuka ratą, kopia į Šv. Jono (Alyvų) kalną ir pro Cedroną grįžta prie pirmosios, iš ten eina į septintąją dvigubą koplyčią „Pas Kajafą“ ir „Kalėjime“, o iš čia žingsniuoja kapinių link, į Beržų (Morijos) kalvą, pro aštuntą koplyčią „Pas Erodą“ ir, iš jos grįžę, nuo dešimtosios koplyčios „Rotušėje“ eina Kryžiaus kelią į Kryžiauninkės (arba Golgotos) kalną, Kryžiaus keliui sudarant tarsi išlenktą kreivę. Šešiolika koplyčių stovi kairiajame Varduvos krante, trys – dešiniajame.

Kalvarijos kalnai – tai 20 stočių, arba vietų, Kryžiaus kelias. Kalnai ne tik einami lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, o bažnyčioje – Didžiąją savaitę ir pan.

Po maldos prie kiekvienos vietos galima kalbėti TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA ir GARBĖ DIEVUI. Atsižvelgiant į turimą laiką, giesmes galima trumpinti – giedoti tik 1–2 posmus.

Giedant už mirusius, vietoj žodžių „pasigailėk mūsų“ sakoma „pasigailėk mirusių“; vietoj GARBĖ DIEVUI kalbama AMŽINĄJĮ ATILSĮ.

aukštyn