Kryžiaus kelio kalnai
Penkiolikta vieta. SIMONAS KIRĖNIETIS PADEDA NEŠTI KRYŽIŲ
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * dėl mūsų, nusidėjėlių, kryžiumi apsunkintas * ir Simono Kirėniečio nenoromis pavaduotas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Tavo, Viešpatie, kančia * mus teapsaugo nuo visokių nuodėmių, sutepančių sielą; * tegina nuo ligų, varginančių kūną; * testiprina sunkumuose, skausmuose bei nuliūdimuose. * Savo sunkiu kryžiaus nešimu * išgelbėk mus nuo visokio blogio * ir suteik kūno bei sielos sveikatą. * Pasitikėdami Tavo gerumu, * to meldžiame Tave, brangusis Išganytojau! * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK SAU, O SIELA MANO.)
JĖZUS VAITOJO, verk ir tu, * atmink, kiek iškentė kančių * nuo sodo kruvinos maldos * lig paskutinės valandos.
2 Kraujo lašai šventam veide * Jam išsipylė prakaite; * kiek buvo baimės širdyje * toje siaubingoj naktyje.
3 Iš rūbų buvo išvilktas * ir kuo skaudžiausiai nuplaktas; * baisias kentėjo Jis kančias, * kad nusidėję esam mes.
4 Dygų vainiką ant galvos * uždėjo Jam dėl pajuokos; * į veidą spjaudė, į akis: * žiūrėjo, ką gi atsakys.
5 Jėzus tylėjo spjaudomas, * nesakė nieko daužomas, * kad Jo kantrybe sektume, * kalčių nebedarytume.
6 Kryžių sunkiausią dėjo Jam * lyg piktadariui, lyg kaltam; * žemiau Barabo statė Jį, * aną paleido, teisė šį.
7 Nešė Jis kryžių klupdamas, * mus į dorybę kviesdamas; * kad be kalčių mes būtume * ir amžinai nežūtume.
8 Mirė lyg koks piktadarys * mūs mylimasis Kankinys. * Atvertu šonu po mirties * parodė meilę Jis širdies.
9 Kas apsakytų visa tai, * ką Jėzus iškentė tenai, * kada per vargą ir skausmus * iš pragaro vadavo mus.
10 Nieks negalės to padaryt – * visų vargų Jo suskaityt... * Geriau ne juos skaičiuokime, * o nuopelnais naudokimės.
11 Jėzų mylėkim iš širdies, * kiek mūsų jėgos beišneš; * aukokim norus Jam kilnius, * aukokim vargą ir džiaugsmus.
12 Jėzau, priimki mūs visus * žodžius ir darbus, ir jausmus. * Kas esame, ką turime, * Tau viską mes aukojame.
Penkiolikta vieta. SIMONAS KIRĖNIETIS PADEDA NEŠTI KRYŽIŲ
GARBINAME TAVE...
K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * dėl mūsų, nusidėjėlių, kryžiumi apsunkintas * ir Simono Kirėniečio nenoromis pavaduotas, * pasigailėk mūsų!
A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!
Melskimės. * Tavo, Viešpatie, kančia * mus teapsaugo nuo visokių nuodėmių, sutepančių sielą; * tegina nuo ligų, varginančių kūną; * testiprina sunkumuose, skausmuose bei nuliūdimuose. * Savo sunkiu kryžiaus nešimu * išgelbėk mus nuo visokio blogio * ir suteik kūno bei sielos sveikatą. * Pasitikėdami Tavo gerumu, * to meldžiame Tave, brangusis Išganytojau! * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.
(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)
(Melodija – ATMINK SAU, O SIELA MANO.)
JĖZUS VAITOJO, verk ir tu, * atmink, kiek iškentė kančių * nuo sodo kruvinos maldos * lig paskutinės valandos.
2 Kraujo lašai šventam veide * Jam išsipylė prakaite; * kiek buvo baimės širdyje * toje siaubingoj naktyje.
3 Iš rūbų buvo išvilktas * ir kuo skaudžiausiai nuplaktas; * baisias kentėjo Jis kančias, * kad nusidėję esam mes.
4 Dygų vainiką ant galvos * uždėjo Jam dėl pajuokos; * į veidą spjaudė, į akis: * žiūrėjo, ką gi atsakys.
5 Jėzus tylėjo spjaudomas, * nesakė nieko daužomas, * kad Jo kantrybe sektume, * kalčių nebedarytume.
6 Kryžių sunkiausią dėjo Jam * lyg piktadariui, lyg kaltam; * žemiau Barabo statė Jį, * aną paleido, teisė šį.
7 Nešė Jis kryžių klupdamas, * mus į dorybę kviesdamas; * kad be kalčių mes būtume * ir amžinai nežūtume.
8 Mirė lyg koks piktadarys * mūs mylimasis Kankinys. * Atvertu šonu po mirties * parodė meilę Jis širdies.
9 Kas apsakytų visa tai, * ką Jėzus iškentė tenai, * kada per vargą ir skausmus * iš pragaro vadavo mus.
10 Nieks negalės to padaryt – * visų vargų Jo suskaityt... * Geriau ne juos skaičiuokime, * o nuopelnais naudokimės.
11 Jėzų mylėkim iš širdies, * kiek mūsų jėgos beišneš; * aukokim norus Jam kilnius, * aukokim vargą ir džiaugsmus.
12 Jėzau, priimki mūs visus * žodžius ir darbus, ir jausmus. * Kas esame, ką turime, * Tau viską mes aukojame.