Svarbiausi istoriniai ir kiti faktai

1253 m. – vietovė pirmąkart paminimas rašytiniuose istorijos šaltiniuose.

1417 m. – vietovė aittenka Žemaičių vyskupijai, XVI a. pabaigoje pastatoma Šv. Jono Krikštytojo koplyčia.

1619 m. – įsteigiama parapija.

1637 m. – vyskupo Jurgio Tiškevičiaus prašymu parapija ima rūpintis dominikonai.

1639 m. – įsteigiamas dvidešimties stočių Kryžiaus kelias, (pirmasis Lietuvoje?).

1644 m. – Kryžiaus kelio koplyčioms–Kalvarijoms popiežius Urbonas VIII suteikia visuotinius atlaidus.

XVII a. 4 ir 5 deš. sandūra – iš Romos pargabenamas Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas, nuo 1643 m. oficialiai laikomas stebuklinguoju.

1649 m. – iš Liublino dominikonų vienuolyno atgabenama Šv. Kryžiaus relikvija.

1780–1822 m. – pastatoma dabartinė mūrinė bažnyčia.

1927–1948 m. – šventove rūpinasi marijonai.

1988 m. – bažnyčiai suteikiamas bazilikos titulas.

2006 m. – Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas vainikuojamas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas.

Žemaičių Kalvarijos Kančios kelią, besidriekiantį 4,5 kilometrus, sudaro 19 koplyčių, kuriose įrengta 20 stočių (septintoji koplyčia turi dvi stotis).

Giedant visas giesmes ir sakant 2 pamokslus (stotyse „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ ir „Rotušėje“), Kalnai einami apie 3 valandas.

Pagal tradiciją kryžiumi gulama XIV koplyčioje „Simonas Kirėnietis padeda nešti kryžių“, XV koplyčioje „III Jėzaus parpuolimas“ ir „Kryžiauninkėje“ (vad. „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“).