Kryžiaus kelio kalnai
Baigiamosios giesmės
KARALIENE MALONINGA, * Kalvarijoj stebuklinga, * išgirski tu mus prašančius, * malonių tavo trokštančius.
2 Guodi visus ir globoji, * malone šelpt nenustoji; * globoki mus, vargšus vaikus, * tavim taip pasitikinčius.
3 Kas tik tave čia maldavo, * išmeldė malonių tavo. * Išgelbėjai tu visados * kiekvieną, spaudžiamą bėdos.
4 Tavo malone ligoti * yr nuo ligų išvaduoti; * šlubi, raiši, kurti, akli * pagalba tavo stebisi.
5 Būk visada Žemaitijoj * tarsi savoj viešpatijoj. * Globok, padėk čia tu visiems * kaip savo kūdikiams tikriems.
6 Veski tieson klystančiuosius, * meilėj laikyk tikinčiuosius; * padėki nugalėt vaidus, * klaidas ir nesutikimus.
7 Gink mus nuo velnio žabangų, * permaldauk tu Jėzų brangų. * Naikink visas kaltes piktas, * padėki mesti jų vietas.
8 Pragaro dvasių piktybę * tolinki savo galybe. * Tu daugel mums padėt gali, * nes Jėzaus Motina esi.
9 Atvaizde šiam stebuklingam * šlovint tave leisk garbingą. * Tavęs kas šaukias bėdoje, * visus laikyki širdyje.
10 Mums išprašyk atleidimą * visų mūs nusidėjimą. * Padėki nenustot vilties * regėti Dievą po mirties.
DANGAUS KARALIAUS Motina švenčiausia, * iš kūrinijos tu pati skaisčiausia! * Imk garbę, šlovę iš žmonių kaltųjų, * tau paklusniųjų.
2 Tu mūsų kraštą visada mylėjai, * jį savo garbei skirti panorėjai: * garsingą vietą padarei šventove * jau nuo senovės.
3 Esi laiminga, žeme Kalvarijos, * kuriai apreikšta sopuliai Marijos * ir Jėzaus kančios prie kelių ir vietų, * kraujas kur lieta.
4 Tegul Žemaičių žemė giesmes gieda, * tegul iš džiaugsmo ašaros jai rieda: * globa Marijos ją kas dieną lydi – * meilė jos didi.
5 Tegul šventojoj žemėj džiaugsmas skamba, * nes čia kiekvienas sau malonių randa * garsiam stebuklais atvaizde Marijos, * rojaus lelijos.
6 Visi sužino, kas tik čia atvyksta, * kiek daug stebuklų nuostabių įvyksta, * kiek čia visokių kenčiančių, ligonių * gauną malonę.
7 Užtark, Marija, mus pas savo Sūnų – * mylėti trokštam Jį dvasia ir kūnu; * padėk mums kalčių atleidimą gauti * ir Jam tarnauti.
8 Mums leisk pagerbti tavo vardą brangų. * Jis mus tesaugo nuo visų žabangų – * nuo bado, maro ir karų baisiųjų, * metų piktųjų.
9 Gyviesiems žemėj išprašyk sveikatą, * o mirusiesiems – rojaus laimės vietą; * tegul nė vienas amžinai nežūna, * kas tik čia būna.
10 Tegul kiekvienas gauna, ko tik prašo, * te tavo meilė jam malonę neša; * tegul sugrįžta visi suraminti * ir atgaivinti.
11 Te tavo vardą, jo didingą šlovę * plačiai paskelbia šitoji šventovė. * Tegul per amžius giesmės čia netilsta, * balsas neilsta.
MIELIAUSIAS JĖZAU, dėl manęs sužeistas, * Tu gydai sielas, net numirt pasmerktas. * Vien stebėtis lieka: neimi Tu nieko – * dar užmoki dangum.
2 Nors aš toks menkas, bet išpuikęs buvau, * Tave geriausią lyg nieku vis laikiau, * Tu nori padėti man išsigelbėti, * bet Tavęs neklausiau.
3 Geriau pražūti pragare – taip maniau; * negeras buvęs, aš klaidų netaisiau. * Kurgi pasidėsiu, jei tuoj nepradėsiu * atgailaut už kaltes?
4 Nebus jau metas, kai mirtis nusives, * kai pamatysiu prakeiktąsias dvasias; * kad ir susiprasiu – laiko neberasiu, * kai dangus užsivers.
5 Dabar jau aišku, kas man rezga pinkles, * kas žada laimę, o nelaimėn nuves; * pragaro piktieji, kipšai nelabieji * užriša man akis.
6 Netyros mintys, netvarkingi jausmai, * šmeižimai, kerštai, pikti išjuokimai – * tai nusikaltimai ir nusižengimai; * jais Tave vis žeidžiau.
7 Jaučiu aiškiausiai: bemaž nepražuvau, * bausmės juk vertas daugel kartų buvau; * Marija užstojo ir mane globojo, * kad nežūčiau visai.
8 Jei negailausiu – kaltės teisman nueis, * ir jų man Dievas tenai nebeatleis. * O, kokia bus bėda: aš turėsiu gėdą * dėl slapčiausių darbų.
9 Neišdrįstu aš prie Tavęs artintis, * mane kankina nuolat baimės mintis. * Daugel kartų grįžęs, vis kaliau prie kryžiaus * aš Tave nuodėmėm.
10 Bet, nors kalčiausias, aš einu prie Tavęs, * vien to tetrokštu, kad nuplautum kaltes. * Muštis į krūtinę – viltis paskutinė, * Jėzau, tik Tavyje.
11 Švenčiausias Kraujas tenuplaun bjaurumus, * tesunaikina pragaro gudrumus. * Blogis tepralaimi, siela tenueina * į dangaus linksmybes.
Jei negiedota prie XX vietos, tai dabar giedama Visų Šventųjų litanija.
OI, GRAŽUS, GRAŽUS tolimasis dangus...
Baigiamosios giesmės
KARALIENE MALONINGA, * Kalvarijoj stebuklinga, * išgirski tu mus prašančius, * malonių tavo trokštančius.
2 Guodi visus ir globoji, * malone šelpt nenustoji; * globoki mus, vargšus vaikus, * tavim taip pasitikinčius.
3 Kas tik tave čia maldavo, * išmeldė malonių tavo. * Išgelbėjai tu visados * kiekvieną, spaudžiamą bėdos.
4 Tavo malone ligoti * yr nuo ligų išvaduoti; * šlubi, raiši, kurti, akli * pagalba tavo stebisi.
5 Būk visada Žemaitijoj * tarsi savoj viešpatijoj. * Globok, padėk čia tu visiems * kaip savo kūdikiams tikriems.
6 Veski tieson klystančiuosius, * meilėj laikyk tikinčiuosius; * padėki nugalėt vaidus, * klaidas ir nesutikimus.
7 Gink mus nuo velnio žabangų, * permaldauk tu Jėzų brangų. * Naikink visas kaltes piktas, * padėki mesti jų vietas.
8 Pragaro dvasių piktybę * tolinki savo galybe. * Tu daugel mums padėt gali, * nes Jėzaus Motina esi.
9 Atvaizde šiam stebuklingam * šlovint tave leisk garbingą. * Tavęs kas šaukias bėdoje, * visus laikyki širdyje.
10 Mums išprašyk atleidimą * visų mūs nusidėjimą. * Padėki nenustot vilties * regėti Dievą po mirties.
DANGAUS KARALIAUS Motina švenčiausia, * iš kūrinijos tu pati skaisčiausia! * Imk garbę, šlovę iš žmonių kaltųjų, * tau paklusniųjų.
2 Tu mūsų kraštą visada mylėjai, * jį savo garbei skirti panorėjai: * garsingą vietą padarei šventove * jau nuo senovės.
3 Esi laiminga, žeme Kalvarijos, * kuriai apreikšta sopuliai Marijos * ir Jėzaus kančios prie kelių ir vietų, * kraujas kur lieta.
4 Tegul Žemaičių žemė giesmes gieda, * tegul iš džiaugsmo ašaros jai rieda: * globa Marijos ją kas dieną lydi – * meilė jos didi.
5 Tegul šventojoj žemėj džiaugsmas skamba, * nes čia kiekvienas sau malonių randa * garsiam stebuklais atvaizde Marijos, * rojaus lelijos.
6 Visi sužino, kas tik čia atvyksta, * kiek daug stebuklų nuostabių įvyksta, * kiek čia visokių kenčiančių, ligonių * gauną malonę.
7 Užtark, Marija, mus pas savo Sūnų – * mylėti trokštam Jį dvasia ir kūnu; * padėk mums kalčių atleidimą gauti * ir Jam tarnauti.
8 Mums leisk pagerbti tavo vardą brangų. * Jis mus tesaugo nuo visų žabangų – * nuo bado, maro ir karų baisiųjų, * metų piktųjų.
9 Gyviesiems žemėj išprašyk sveikatą, * o mirusiesiems – rojaus laimės vietą; * tegul nė vienas amžinai nežūna, * kas tik čia būna.
10 Tegul kiekvienas gauna, ko tik prašo, * te tavo meilė jam malonę neša; * tegul sugrįžta visi suraminti * ir atgaivinti.
11 Te tavo vardą, jo didingą šlovę * plačiai paskelbia šitoji šventovė. * Tegul per amžius giesmės čia netilsta, * balsas neilsta.
MIELIAUSIAS JĖZAU, dėl manęs sužeistas, * Tu gydai sielas, net numirt pasmerktas. * Vien stebėtis lieka: neimi Tu nieko – * dar užmoki dangum.
2 Nors aš toks menkas, bet išpuikęs buvau, * Tave geriausią lyg nieku vis laikiau, * Tu nori padėti man išsigelbėti, * bet Tavęs neklausiau.
3 Geriau pražūti pragare – taip maniau; * negeras buvęs, aš klaidų netaisiau. * Kurgi pasidėsiu, jei tuoj nepradėsiu * atgailaut už kaltes?
4 Nebus jau metas, kai mirtis nusives, * kai pamatysiu prakeiktąsias dvasias; * kad ir susiprasiu – laiko neberasiu, * kai dangus užsivers.
5 Dabar jau aišku, kas man rezga pinkles, * kas žada laimę, o nelaimėn nuves; * pragaro piktieji, kipšai nelabieji * užriša man akis.
6 Netyros mintys, netvarkingi jausmai, * šmeižimai, kerštai, pikti išjuokimai – * tai nusikaltimai ir nusižengimai; * jais Tave vis žeidžiau.
7 Jaučiu aiškiausiai: bemaž nepražuvau, * bausmės juk vertas daugel kartų buvau; * Marija užstojo ir mane globojo, * kad nežūčiau visai.
8 Jei negailausiu – kaltės teisman nueis, * ir jų man Dievas tenai nebeatleis. * O, kokia bus bėda: aš turėsiu gėdą * dėl slapčiausių darbų.
9 Neišdrįstu aš prie Tavęs artintis, * mane kankina nuolat baimės mintis. * Daugel kartų grįžęs, vis kaliau prie kryžiaus * aš Tave nuodėmėm.
10 Bet, nors kalčiausias, aš einu prie Tavęs, * vien to tetrokštu, kad nuplautum kaltes. * Muštis į krūtinę – viltis paskutinė, * Jėzau, tik Tavyje.
11 Švenčiausias Kraujas tenuplaun bjaurumus, * tesunaikina pragaro gudrumus. * Blogis tepralaimi, siela tenueina * į dangaus linksmybes.
Jei negiedota prie XX vietos, tai dabar giedama Visų Šventųjų litanija.
OI, GRAŽUS, GRAŽUS tolimasis dangus...