„Žemaičių Kalvarijon liepos mėnesio pradžioje suplaukia minių minios.

Kas brangu yra Kalvarijoje ne tik žemaičiams, bet ir visiems lietuviams? Ten yra Švč. Mergelės Dievo Motinos stebuklingasis paveikslas… ten žmonės Švč. Mergelės užtariami, per ištisus amžius yra įgiję daug malonių.

Ir šiemet Žemaičių Kalvarijon vyks visų pirma Telšių vyskupijos tikintieji – žemaičiai. Kokį tikslą mes turėsim šiemet vykdami į tą brangią šventovę?

Svarbiausias tikslas – pagarbinti Dievo Motiną Mariją.

Aukščiausia garbė dera vienam Dievui. Tačiau tam tikrame laipsnyje garbė dera ir šventiesiems, kurie myli Viešpatį Dievą. „Jei kas man tarnaus, mano Tėvas pagerbs jį“ (Jn 12, 26) – sako Kristus.

Kas gi labiau galėjo pašlovinti Dievą negu Marija? Marija labiausiai Dievą pašlovino ir Jam  tarnavo tada, kai Ji ramiai ir kantriai prie mirštančio ant kryžiaus savo Sūnaus stovėjo. Vyrai tada išbėgiojo, žemė drebėjo, o Marija, kaip sako šv. Ambraziejus, tvirtai prie visų išniekinto ir sužeisto savo Sūnaus stovėjo ir regėjo kaip Jo kraujas ant žemes tekėjo… Taigi niekas Dievo valiai taip nesusilenkė, kaip Marija. Jei Dievo prieteliai gerbiami, tai kaip turi būti gerbiama Dievo Motina. Eisim mes Kalvarijon pagarbinti Marijos, o ir likę namie, Ją tomis dienomis garbinsim.

Antras tikslas: prašysim Mariją gelbėti mus iš nuodėmių, kurios mums gali užtraukti Dievo bausmę […] Jei norime išsigelbėti iš gręsiančių nelaimių, turime šalinti nelaimių priežastį – nuodėmę.

Juk kas yra nuodėmė? Nuodėmė yra Dievui pasipriešinimas, sukilimas prieš Dievą. Dievas yra viso pasaulio Kūrėjas. Visa Dievo sukurta prigimtis pripažįsta Dievo valdžią, Dievo klauso: “Visa tveria ligi šiol, kaip Tavo, o Dieve, nuspręsta, nes Tau visa tarnauja” (Ps 118, 91) – sako psalmininkas. Tik nusidėjėlis išsiveržia iš bendros harmonijos. Jis vienas sako: „Aš netarnausiu“.

Kiek įvairiausių nusikaltimų, kuriuos lengvapėdiškai žmonės daro. Štai vienur pasigėrusį randa negyvą, kitur prisigėrę vieni kitiems gyvybę atima. Nuodėmėje mirusieji nelaidojami katalikiškai. Tokių mirusiųjų giminės beldžiasi į kurijos duris, prašydami gelbėti iš to skausmo. Ką pagelbės katalikiškas palaidojimas, jei siela nelaiminga?! Ar gali Dievas išgelbėti tą, kuris savo gyvenimo darbais sukilo prieš Dievą ir Jam sakė: „Netarnausiu!“?

Ne tik šie nusikaltimai vyrauja. Jūs patys, Mylimieji, žinot žudynes, pasileidimus, neteisybes, Jūs žinot, kiek žmonių apleidžia velykinę išpažintį, o ir ją atlikusieji, tuojau pat sunkiai nusideda. Koks nedėkingumas Dievui! Dievas mus į savo Šventąjį Tikėjimą pašaukė, norėdamas mus laimingus padaryti. Mums savo mokslą davė, kad kiekvieną svarbų klausimą galėtume išspręsti, kad neklaidžiotume. Deja, daugelis nenori tomis Dievo malonėmis naudotis, nenori Dievo ir Jo kelių pažinti. Daugelis net svarbiausių katekizmo tiesų nežino, o sekmadieniais bažnyčios nelanko, pamokslų neklauso. Geriau nuodėmingose pramogose savo sielą, savo vaizduotę nuodijančiu maistu sotina. Kiekvienas nusidėjėlis savo gyvenimo darbais piktžodžiauja Dievui, tyčiojasi iš Jo meilės, Kristaus Kraują trempia savo purvinais iškrypimais! Ar ne pragariška piktybė, jei žmogus Dievo sukurtos gamtos ir Jo malonės dovanas panaudoja piktam?!

Lietuvi, pamąstyk, suprask. Tave Dievas tarsi ant rankų nešioja, tave glamonėja. Lietuvi, juk tu matai, kas pasidarė nuo karo kituose kraštuose, o tau kol kas laimė tebešviečia. Tavo nameliai nesudeginti, tavo artimieji gyvi, tu pavalgęs, apsivilkęs. Tai ar neglamonėja tavęs Dievas, ar tavęs ant rankų nenešioja, o tu ką Dievui darai?Yra tokių, kurie tik už vieną nuodėmę yra amžiams pasmerkti, o tu kiek nuodėmių esi padaręs?! Atsiversk, daryk atgailą! Kitaip ir tau prisiartins didelės nelaimės, kurių tu nelauki, kaip jos prisiartina tiems, kurie sako “Man nereikalinga išpažintis”.

Yra tokių, kurie tik už vieną nuodėmę yra amžiams pasmerkti, o tu kiek nuodėmių esi padaręs?! Atsiversk, daryk atgailą! Kitaip ir tau prisiartins didelės nelaimės, kurių tu nelauki, kaip jos prisiartina tiems, kurie sako „Man nereikalinga išpažintis“.

Nors šiais laikais žmonės nemėgsta Kryžiaus kelio apmąstyti, tačiau Žemaičių Kalvarijoje tas šventas įprotis praktikuojamas ne tik bendrai, bet ir atskirų asmenų. Kryžiaus kelias teprimena tau, kad už tave Kristus kentėjo ir mirė. Tegu Kristaus kančia tave sugėdina, kad už tokią didžią Dievo – Žmogaus meilę tu vis atsidėkoji nedorybėmis ir visai nesistengi jų vengti. Jei eisi Kalvarijon arba namie pasiliksi, sutvarkyk išpažintyje savo sąžinės reikalus, apmąstyk Kristaus kančią, aukotą dėl tavęs, prašyk Mariją, kad Ji užtartų pas Dievą, išprašytų Dievo Gailestingumo, kad mūsų nebaustų dėl mūsų nuodėmių. Jei tu Dievą atsiprašysi  per išpažintį, būsi geras Dievui, Dievas tau gailestingumą parodys. Visi, kurie eisit Kalvarijon, apsiplovę Atgailos sakramente, prašykit Mariją ne tik už save, bet ir už visą mūsų Tėvynę.

Marija yra nusidėjėlių užtarytoja. Juk Ji yra Motina to, kuris atėjo nusidėjėlių ieškoti ir juos laimingus padaryti. Marija dėl mūsų, dėl nusidėjėlių yra Dievo Motina tapusi. Marija gelbsti visuose reikaluose.

Įvairių reikalų verčiami lietuviai eina į Marijos šventoves: Aušros Vartus, Šiluvą, Žemaičių Kalvariją. Šiais laikais mūsų rūpesčiai yra labai dideli. Kardas kybo ant mūsų galvų. Šventasis Raštas ragina: „Savo rūpesčius Viešpačiui pavesk ir jis tave palaikys“ (Ps 54, 23). Kad Dievas mus išklausytų, kad Jis mums leistų iš nuodėmių atsikelti, kad tos nuodėmės neužtrauktų nupelnytą Dievo bausmę, kad iš gręsiančių pavojų išgelbėtų. Kreipkimės per Mariją į Viešpatį Dievą! Jos Švenčiausioji Širdis atjaučia „stokojantį beturtį“, Ji mus atjaus bei gelbės.

Pasižadėkime tad Dievo Motinai būti geri, ne tik nuodėmių išsižadėti, bet ir Jos pavyzdžiu sekti. Mes turime Ją sekti. Kas iš to, jei mes Mariją žodžiais garbintume, o tokius darbus darytume, kurie Marijai nepatinka. Mes sau prieštarautume, garbindami Marijoje tai, ką savo gyvenimu niekiname. Šventasis Raštas pasakoja Marijos gyvenimo įvykį, kai Marija vargstančius, bėdon patekusius žmones užtarė pas savo Sūnų ir davė tiems užtariamiesiems vieną patarimą. Jos patarimas, nuo kurio priklauso visa Jos užtarimo sėkmė, buvo toks: “Darykite visą ką Jis (t. y. mano Sūnus) jums lieps”. Šis Marijos patarimas, o teisingiau įsakymas, galioja ir mums. Darykite tai, ką Kristus mums liepia, laikykimės Jo įsakymų.

Mes galim Mariją sekti. Marijos gyvenimas yra paprastų dorybių grandis. Jos skaistybė, nuolankumas, Dievo meilė, kantrybė, ištvermė, tikėjimas, pasitikėjimas Dievu – tai tos dorybės, kurios kiekvienam žmogui prieinamos.

Tad taip ir elkimės. Būkime drąsūs Kristaus išpažinėjai ne tik žodžiais, bet ir gyvenimo darbais ir Marijos pagalba bus mums užtikrinta!”