Aktualu

  

Nuncijus apie pašaukimus: „Nesipriešinkite Dievui“

Liepos antrąjį sekmadienį, Didiesiems Žemaičių Kalvarijos atlaidams skaičiuojant paskutiniąsias dienas, šventovėje būrėsi tikintieji, kurie dalyvavo šv. Mišiose, aukojamose ne tik būrio kunigų, tačiau net ir trijų vyskupų: Telšių vyskupo Jono Borutos SJ, Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ ir apaštališkojo nuncijaus Lietuvoje arkivyskupo Luigi Bonazzi. Toji diena buvo skirta kunigų seminarijoms, universitetams, VDU teologijos fakultetui, katechetikos katedrų bendruomenėms. Po sumos šv. Mišių vyskupai dalyvavo iškilmingoje procesijoje į kryžiaus kelio kalnus.

Seminarijų svarba

Šv. Mišių pradžioje į Žemaičių Kalvarijos šventovę susibūrusius tikinčiuosius kreipėsi vietos ordinaras vyskupas Jonas Boruta SJ, pirmiausia pasveikindamas šv. Tėvo atstovą Lietuvoje bei Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių. „Džiaugiuosi, kad šioje malonėmis garsėjančioje Dievo Motinos šventovėje kartu meldžiamės labai svarbia intencija: už naujus kunigus ir jų padėjėjus, teologijos fakultetą, katechetikos katedras kituose universitetuose“,- kalbėjo ganytojas, toliau akcentuodamas ypatingą mažosios bei didžiosios seminarijos reikalingumą. Anot jo, licėjus yra įsteigtas pašaukimų daigams ugdyti, o didžioji seminarija yra būtina kunigų rengimui. Abiejuose seminarijose auklėtiniai ugdomi pagal mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus – mokytojo, kunigo ir ganytojo – pavyzdį ir čia siekiama parengti tikrus sielų ganytojus. Todėl maldos už pašaukimus yra ypatingai reikalingos.

Elkimės pagal Viešpaties valią

Sakydamas pamokslą nuncijus pradėjo nuo evangelinio pavyzdžio apie grūdo sėklą. Vyskupas kalbėjo, kad kiekvienoje mažoje grūdo sėkloje jau slypi daugybės grūdų varpa, taip pat, kaip ir mažoje ąžuolo sėkloje slypi jau didingas ąžuolo medis. Tai atspindi ir kunigiškąjį pašaukimą, kurį reikia puoselėti ir ugdyti. Viešpats kiekvienam nurodo jo kelią ir liepia juo sekti. Tik tokiu būdu žmogus taps tuo, kuo visuomet buvo Dievo širdyje. Kiekviename pašaukime privalu būti dėmesingam, kad nesudarytume galimybės blogiui pavergti iš mūsų širdžių tai, ką Viešpats ten yra įdėjęs. Todėl šis mūsų širdžių „projektas“ reikalauja mūsų atsako ir bendradarbiavimo. Anot arkivyskupo Luigi Bonazzi, mums dažnai atrodo geriau daryti kitaip, nei Dievas yra numatęs; mes patys norime save suimti į rankas ir patarti Dievui. Pasakyti Jam kaip reikia daryti, o kaip nereikia. „Taigi pilnai paveskime Jam save pačius ir atsiduokime Jo valiai, kaip pačiam didingiausiam ir gražiausiam dalykui, kuris galėtų būti mūsų gyvenime“,- skatino nuncijus.

Dalinosi savo patirtimi

Šiandien kiekvienas įšventintas kunigas gali pasidalyti savo pašaukimo patirtimi, kaip tai padarė savo pamokslo pabaigoje ir vyskupas celebrantas: „Buvome daugiau nei keturiasdešimt kandidatų. Kuomet buvo pašaukti, atsakėme „Adsun“ – „Esu“. Buvo nuostabi vasaros diena, kuri išliko nepamirštama kaip pats svarbiausias mano gyvenimo įvykis. Negalima būti prietaringais, bet tuo momentu, kai senelis arkivyskupas uždėjo ant mano galvos rankas, paukštelis – atrodo vieversys – pakilo nuo didžiojo katedros altoriaus ir užtraukė mažą džiaugsmingą giesmę. Man ji buvo kaip balsas iš aukšto, kuris man sakė: gerai šitaip, esi teisingame kelyje“.

Gyvenimas – kaip giesmė

Po sumos šv. Mišių gausus būrys kunigų ir tikinčiųjų, lydimi apaštališkojo nuncijaus iškeliavo į kryžiaus kelio kalnus Jėzaus kančios apmąstymui. Po jų, grįžus į baziliką, nuncijus padėkojo visiems procesijoje dalyvavusiems ir džiaugėsi labiausiai choro, kuris nepabūgo karščio ir parodė didelę ištvermę, giesmės jėga. Arkivyskupas sakė, jog gyvenimas yra tarsi giesmė, į kurią turi būti atsiliepiama. Ir linkėjo, jog galėtume Viešpaties valiai visuomet atsakyti TAIP.

 

Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS

Autoriaus nuotr.