Aktualu

Didiesiems Žemaičių Kalvarijos atlaidams įpusėjus, liepos 6 d. piligriminę šventovę aplankė nemažas būrys tikinčiųjų ir kunigų bei ministrantų. Pastariesiems ir buvo skirta šioji diena. Sumos šv. Mišias celebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šv. Mišių ir kryžiaus kalnų giesmes giedojo Šilalės dekanato choras.

„Šventasis Arso klebonas Kun. Jonas Marija Vianey, kuris popiežiaus Benedikto XVI yra paskelbtas kunigų globėju, taip nusako kunigystės reikšmę: „ Kunigas žemėje tęsia atpirkimo darbą...“   Taigi, Bažnyčioje Kunigystė yra atskirų pašauktųjų ir pasišventusiųjų asmenų pastangos tęsti Kristaus pradėtą darbą“,- savo kreipimąsi į šventovėn susirinkusius tikinčiuosius pradėjo Vilkaviškio vyskupas. Kadangi ši diena buvo skirta akcentuoti kunigystės pašaukimui, ekscelencija priminė, kad kunigystės pradžia buvo Jėzus Kristus. Jis pirmasis pasišaukė dvylika apaštalų, kurie vėliau tęsė Jo dieviškąją misiją ligi pat žemės pakraščių. „Paties Kristaus vardu įšventinti kunigai skelbia Jo Gerąją Naujieną, nenutrūkstamai aukoja Šv. Mišias – sudabartina Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį, kad Viešpaties aukos vaisiais galėtų stiprintis Jo tikintieji. Bėga amžiai, keičiasi žmonių gyvensena, kultūrinės tradicijos, o Kristaus kunigystė Bažnyčioje išlieka tokia pati, nepamainomai svarbi siekiant išganymo“,- teigė ganytojas. Katalikų Bažnyčios Katekizmas kalba, jog kunigystės šventimai įspaudžia neišdildomą dvasinę žymę, kuri yra nepanaikinama. Todėl kunigystė, anot vyskupo, nėra koks nors trumpalaikis susižavėjimas ar nuotykis. Tai viso gyvenimo pašaukimas, įsipareigojimas ir atsakomybė, liudijant Kristų ir skelbiant Jo tikėjimą.

Sakramentų svarba ir kunigo nuodėmingumas

Yra logiška ir tikra manyti, kad be kunigystės nebus nei Eucharistijos, nei sakramentų. Nebus ir galimybės siekti išganymo. Vyskupas R. Norvila akcentavo, jog kunigams tenka didžiausia sielovadinė našta. „Tad šia proga norisi ypatingai pasidžiaugti visų Kristaus Bažnyčioje besidarbuojančių ir anksčiau besidarbavusių kunigų tarnyste, gyvenimo ir tikėjimo liudijimu ir išsakyti jiems nuoširdų dėkingumą už jų tarnystę, uolias pastangas Dievo tautą vedant į išganymą“,- susirinkusiems kunigams ir visiems tikintiesiems sakė ekscelencija.

Kunigas yra žmogus, turintis Dievo antspaudą ir Jo jam suteiktas galias. Todėl nuo pat kunigystės pradžios ištakų, dvasininkai buvo vertinami dvejopai: gerbiami arba nekenčiami ir persekiojami. Abi priežastys gali įtakoti kunigo gyvenimo netobulumą arba paties asmens suklupimą. Tačiau tai dar nereiškia, kad sakramentai, auti iš nuodėmingo kunigo yra negaliojantys ir neteikia numatytų malonių. Atvirkščiai – kunigo nuodėmingumas nėra susietas su sakramentų galia ir jų teikiamomis malonėmis, nes jas teikia pats Dievas. Vyskupas šioje vietoje pabrėžė: „Žinoma, negalime paneigti, jog kiekvieno kunigo asmeninis indėlis, jo asmeninis tikėjimas ir gyvensena taip pat labai reikšminga, kad ši tarnystė neštų gausius vaisius, kad ji padėtų atverti dangaus karalystės vartus Bažnyčios nariams. Todėl nuolat yra primenama, kad kunigas pirmiausia turi siekti tobulumo dorybėse, Dievo įsakymų vykdyme“.

Esti dažniausiai įprasta, jog kunigiškasis pašaukimas pajuntamas jau nuo mažens arba jaunystėje. Todėl kartu su gausiu Telšių vyskupijos kunigų būriu į Žemaičių Kalvarijos šventovę atvyko ir būrelis ministrantų. Celebrantas jiems priminė nuostatą, jog artindamasis kaskart prie altoriaus ir savo patarnavimu įsijungdamas į šv. Mišių auką, tarnauju pačiam Viešpačiui. „Linkiu daug kartų savo viduje ištarti: „Tarnauju Viešpačiui““. Kristus yra vienintelis kunigas, o visi kiti yra Jo tarnai.

Baigdamas savo kreipimąsi, vyskupas R. Norvila ragino priimti kunigystę kaip Dievo dovaną ir pašauktąjam, ir visai Bažnyčiai bei mums visiems. Su džiaugsmu turime naudotis Dievo per Bažnyčią ir per kunigo patarnavimą teikiamomis malonėmis. „Kartu melskimės, kad kunigai pilniau suvoktų savo atsakomybę ir geriau atstovautų Kristų bei uoliau siektų asmeninio tobulumo. Melskime naujų brandžių pašaukimų kunigystei“,- pamokslą užbaigė ekscelencija.

Pasibaigus sumos šv. Mišioms, gausus tikinčiųjų būrys kartu su svečiu vyskupu, išskubėjo į kryžiaus kelio kalnus, apmąstyti skaudžią mūsų Atpirkėjo kančią. Dėl sveikatos ar kitų problemų nesiryžusieji dalyvauti kalnų procesijoje lauke, galėjo likti bazilikoje ir kryžiaus kelio stotis apmąstyti kartu su vietos vyskupu Jonu Boruta SJ.