Aktualu

 Liepos 3 d. – pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį buvo meldžiamasi už šeimas. Tą dieną rinkosi Mažeikių dekanato tikintieji. Pagrindinėms šv. Mišioms, kurias tiesiogiai transliavo LRT, vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius. Jis prieš šv. Mišias pašventino prie Propedeutinio kurso pastato pastatytą, tautodailininko A. Vaškio iš ąžuolo išdrožtą vyskupui kankiniui skirtą paminklą. Sakydamas pamokslą arkivyskupas išryškino šiandienos visuomenėje esančius iššūkius krikščioniškai šeimai ir kvietė visada savo akis nukreipti į Mariją, kuri yra pavyzdys šeimoms. Šv. Mišių metu giedojo Mažeikių dekanato jungtinis choras.

 

Iššūkiai krikščioniškai šeimai

Šiandienėje Lietuvoje madinga ginti kieno nors teises. Šiam tikslui kuriami net institutai. Ginamos moterų, tautinių mažumų, netradicinės lytinės orientacijos žmonių ir net kalinių teisės. Tuo pačiu metu podukrų vaidmenyje ne kartą lieka institucijos, ant kurių visais laikais remdavosi visuomenė. Visų pirma, mintyje turiu šeimą.

Mes dar turime kuo pasidžiaugti – sąmoningų piliečių, sąžiningų valdininkų ir verslininkų, kilnaus jaunimo, tėvus ir mokytojus gerbiančių vaikų. Jie visi, su mažomis išimtimis, kilo iš tradicinių šeimų. Tiesa, sutinkame gražių išimčių, kai vaikų namuose užaugę ir tėvų meilės nepatyrę vaikai, sugeba užsigydyti žaizdas ir aplink save skleisti dvasinę šviesą ir gėrį. Bet kiekvienas iš jų galėtų paliudyti, kiek jie prisikentėjo ir prarado, stokodami tėvų meilės.

Mes stebimės ir dejuojame, kokie pikti ir žiaurūs paaugliai, kaip jauni žmonės taip lengvai įklimpsta į narkotikus ir nusikaltimus, kaip žmonės nebrangina tėvynės. Iš tikrųjų, stebėtis nereikia – tai vaisiai, kuriuos užaugina sužeistos šeimos.

Šeimos kontekste koks prasmingas ir šiuolaikiškas žemaičių pamiltos Švč. Mergelės Marijos krikščioniškų šeimų Karalienės titulas. Kas gali išgelbėti šeimą? Vyriausybė? Pačiu geriausiu atveju ji gali tik medžiagiškai padėti šeimoms, jei valstybės finansai leidžia tai padaryti. Seimas gali priimti įstatytu, kurie remtų ir skatintų kurti tradicines geras šeimas. Tačiau ar net geriausi įstatymai veiks, klausimas lieka be atsakymo.

Iš tikrųjų, vienintele šeimos gynėja yra likusi Bažnyčia ir jai reikia atlaikyti visus smūgius bei kaltinimus, kad ji esanti beširdė suirusioms ir nenusisekusioms šeimoms. Šis kaltinimas yra visiškai neteisingas, nes Bažnyčiai rūpi žmogus kaip niekam kitam. Bažnyčia išduotų savo Mokytoją ir Viešpatį, jei nemylėtų net ir žemiausiai puolusio žmogaus ar net labiausiai sužeistos šeimos. Tačiau ta pati Bažnyčia niekuomet nepasakys „taip“ nuodėmei, kuri prisidengusi angelo išvaizda siūlosi gelbėti šeimą, o iš tikrųjų ją žudo.

Netikrų angelų yra apstu. Jie sako, jog santuokinis įsipareigojimas yra visiškai nereikalingas, užtenka meilės ir galima gyventi kartu. Jie pateisina skyrybas,- sako, jog gyvename ne viduramžiais ir t.t. Taip, laisvame krašte yra didelės galimybės skleistis gėriui, bet nemažesnės – blogiui. Blogis yra išradingas ir į jo spąstus lengvai pakliūva dabarties kultūroje bręstantis jaunimas. Jis leidžiasi įtikinamas, kad galima drauge gyventi net be civilinės santuokos. Užtenka meilės. Meilė be atsakomybės yra labai pavojingas melas. Meile bandoma pridengti net iškrypusį lytinį elgesį.

Šiandie, kai meldžiamės už krikščioniškas šeimas, labai svarbu surasti atsakymą į esminį klausimą: ko gi reikia, siekiant sukurti gerą šeimą, patvarią šeimą?

Švč. Mergelė Marija yra pavyzdys, į kurį reikia gerai įsižiūrėti, jei norime, kad Lietuvoje gausėtų gerų krikščioniškų šeimų. Marija atėjo į šeimą, būdama visiškai nekalta. Moralinis tyrumas yra pagrindų pagrindas sėkmingam šeimyniniam gyvenimui. Ir vargas santuokai, jei ji kuriama prieš tai iššvaisčius savo sielos turtus. Jei taip atsitiko, tuomet duok Dieve, kad laiku būtų padaryta atgaila ir į santuokinį gyvenimą rimtai būtų pakviestas Viešpats. Panašiai kaip Jis buvo pakviestas į Kanos vestuves.

Su giliu liūdesiu galime patvirtinti tai, ką žinote jūs visi – šiandieninės jaunimo pramogos, kinas ir internetas yra perpildytas nesveiko erotiškumo, kuris ugdo jaunus žmones egoistais, net plėšriais žvėrimis, bet neugdo savigarbos, noro dalinti save kitiems, aukotis, jei ne dėl visuomenės, tai bent dėl pačių mylimiausių asmenų. Šiai amoralumo bangai gali pasipriešinti tik geros sąmoningos šeimos, kuriose ne žodžiais, bet kasdieniu gyvenimu liudijamos krikščioniškos vertybės. Diskotekų karta liks be galo nuskriausta, jeigu ji neturės atramos tėvų namuose. Laimingas vaikas, kuris su savo tėvais ne tik sėdi prie televizijos ekrano, bet su jais yra kalbėjęs rožinį, dalyvavęs gegužinėse pamaldose, vykęs į Žemaičių Kalvariją, Šiluvą ar Aušros Vartus.

Tikriausiai nereikia įrodinėti, kad sveikos šeimos kuria sveiką visuomenę, kurioje miela gyventi ir kurioje gyvenant neateina net pagunda laimės ieškoti svetimuose kraštuose. Kaip dauginti tas gerąsias šeimas? Atsakymą duoda pats Viešpats, savo vaikystę ir jaunystę praleidęs Marijos ir Juozapo globoje.

Evangelija pasakoja, kaip gimė Jėzus, kaip bėgo į tremtį ir augo Nazarete. Nors tos žinios yra fragmentiškos, bet jų pakanka, kad suvoktume pačią esmę. Šventojoje šeimoje buvo Dievas. Tiek Marija, tiek Juozapas buvo labai ištikimi Dievo įstatymui.

Jėzus su gimdytojais, kaip reikalavo Įstatymas, kasmet keliaudavo į Jeruzalę ir kartą Jėzus pasimetė. Jis liko šventykloje ne tam, kad gimdytojams suteiktų rūpesčio, bet kad Jam labai rūpėjo dangaus Tėvo reikalai ir dėl jų užmiršo visa kita. Šitaip mylėti dangaus tėvą Jėzus išmoko savo motinos mokykloje. Ruošdamasis didelei misijai, Jėzus brendo teisiojo Juozapo artumoje. Jėzus mokėsi pažinti pasaulį ir jį vertinti savo motinos Marijos akimis ir širdimi. Štai ko reilia mūsų vaikams ir paaugliams, jei nenorime, kad jie taptų amoralaus pasaulio aukomis.

Net Bažnyčia bus bejėgė padėti šeimai surasti ir pamilti Jėzų, jei pati šeima neatidarys durų ir neįsileis Dievo į savo santykinį gyvenimą. Ne be reikalo, palaimintasis Jonas Paulius II visur skelbė: „Atidarykite duris Kristui!“ O dabartinis popiežius, pirmą kartą sutikęs Lietuvos vyskupus, primygtinai ragino rūpintis šeimomis.

Dievo Gailestingumo metais paveskime Viešpaties globai savas ir visas Lietuvos šeimas, kad gerosios išliktų tvirtos ir nepažeidžiamos, kad turinčios bėdų sutvirtėtų ir leistųsi Viešpaties vedamos.

Arkivyskupas S. Tamkevičius