Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika 2011-07-05
Paskelbta: 2011-07-06 07:17:16

Liepos 5 d. šiais metais Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose buvo skirta katechetams, tikybos mokytojams bei visiems pedagogams. Tądien piligriminėje kelionėje dalyvavo Skuodo dekanato tikintieji. Pagrindines – sumos šv. Mišias aukojo ir kartu su piligrimais kryžiaus kelią ėjo kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.

Šiandienos antrajame skaitinyje apaštalas Paulius moko kolosiečius Dievo gailestingumo. Jis kalba: „Jūs – Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai...“. Šiuos metus minime kaip Dievo gailestingumo metus, todėl turime suprasti, kad esame Jo numylėtiniai, norėdami pajusti Dievo gailestingumą. Kuomet jausime Dievo meilę, galėsime patys mylėti ir atleisti kitiems. „Kristaus žodis tegyvena jumyse vaisingai...“ Tai Dievo meilės ir gailestingumo ištaka.

Mums yra svarbu būti Viešpaties ir veikti Jo vardu. Mokykloje ar šeimoje, darbe ar poilsyje – viską turime daryti dėl Jo ir mūsų gyvenimas pasikeis. Dievas visuomet yra su mumis ir Jo buvimas kartu pasireiškia pirmiausia Eucharistijoje, Dievo žodyje, Bažnyčioje. Dievas nepalieka mūsų vienų. Mums duota Dievo malonės gausa. Jis palieka mums ir savo Motiną, kurios vardu čia šiandien ir renkamės. Marija – Bažnyčios provaizdis. Bažnyčią vadiname motina ir mokytoja, kaip ir Mariją – Jėzaus Kristaus. Jos pagrindinė pamoka mums yra santykis su Dievu ir pavyzdys, kaip mes galime dalyvauti tame santykyje.

Marija yra atvira, leidžianti Dievui perkeisti jos gyvenimą. Taip ir mes turėtume leistis Dievo perkeičiami. Ji – pavyzdys kiekvienai mokytojai, perduodant Dievo mokymą. Ji kalba ne savo vardu ir parodo, kad yra Dievo pasiųsta.

Mes visi vienaip ar kitaip esame mokytojai. Pirmieji mokytojai – tėvai ir krikštatėviai, nes esame pakrikštyti Kristaus pranašystėje ir karaliaus tarnystėje. Tokiu būdu mes visi esame mokytojai. Mokymas, kuriam esame pašaukti, pritaikytas šių laikų iššūkiams – Naujoji Evangelizacija. Ištisos grupės pakrikštytųjų yra atšalusios nuo savo tikėjimo ir netgi nebelaikantys savęs Bažnyčios nariais.

Turime dėkoti Viešpačiui už Jo auką ir ataką. Jei santykiuose nėra atsako iš kažkurios pusės, reiškia yra kažkas netvarkoje. Tas, kuris sutiko Kristų negali Jo pasilikti sau, tačiau turi Jį skelbti. Mums reikia atsiversti, atsisukti atgal ir atnaujinti santykį su Juo.

Jėzus turi būti mūsų gyvenimo centras, kaip Marijai buvo jos sūnus! Marijos pavyzdžiu turime tapti raugu visuomenėje. Katechetai, tėvai, turi mokyti vieną dalyką: gyvą Kristaus pavyzdį, kad visa tai neštų Dievo gailestingumą visiems.

Tapkime Kristaus sekėjais, nelaikančiais Jo tik sau, tačiau dalinkimės su kitais.

 
Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS
Nuotr. Sauliaus KNIETOS
 
 
   
   
 

 

aukštyn