Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje 2011 m. Velykų Tridienio ir Velykinio laikotarpio pamaldų tvarka
Paskelbta: 2011-03-29 09:36:20

 

Velykų tridienio pamaldų tvarka

 

Artinasi Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo minėjimo dienos – Didysis Velykų Tridienis, Bažnyčios liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadienis savaitėje? Tai Velykų tridienis, ypač Velyknaktis liturginiuose metuose. Velyknaktis, ta šventa naktis, kurios metu Viešpats prisikėlė, yra visų šventųjų vigilijų ir švenčių motina. Velyknaktyje Bažnyčia budėdama laukia Kristaus Prisikėlimo ir jį sakramentiniu būdu švenčia. Kiekvienas tikintysis krikščionis turėtų stengtis dalyvauti tose svarbiausiose liturginių metų apeigose, atnaujinti savo tikėjimą, iš naujo išgyventi Kristaus Prisikėlimo ir savojo krikšto paslaptingą ryšį, kad per visus metus iš šio slėpinio išgyvenimo semtųsi krikščioniškam gyvenimui šviesos ir jėgų.

 

Didysis Ketvirtadienis


Didįjį Ketvirtadienį Paskutinės Vakarienės Mišiose konsekruojama duona ir Didžiojo Penktadienio pamaldoms. Po Mišių Švenčiausias Sakramentas, skirtas rytojaus Komunijai, procesijoje pernešamas į šoninėje koplyčioje ar kitoje vietoje (net ir ne bažnyčioje) iškilmingai papuoštą garbinimo vietą. Čia Švč. Sakramentas iškilmingai garbinamas iki vidurnakčio. Raginame ruošti kuo iškilmingesnę bei prasmingesnę adoraciją, įjungiant katechetus, jaunimą bei aktyvius parapijiečius. Po vidurnakčio neadoruojama, nes prasideda Didysis Penktadienis.

 

Didysis Penktadienis

 

Didysis PenktadienisViešpaties kančios ir mirties diena. Kur įmanoma miestų ar miestelių gatvėse ar aikštėse organizuojama kryžiaus kelio procesija. Ryte iš bažnyčios išnešami arba apdengiami visi kryžiai, ir jei galima, uždengiami centriniai paveikslai. Garbinimo vietoje prie Švč. Sakramento dega tik dvi žvakės. Neadoruojama, bet tikintieji gali lankytis ir melstis. 15 val. ar vėliau švenčiama liturgija, kurios centras – Kryžiaus garbinimas. Bažnyčia garbina Kryžių, “ant kurio kabojo pasaulio Atpirkėjas” (Romos Mišiolas). Po liturgijos Švenčiausiasis šydu uždengtoje monstrancijoje procesijos būdu nešamas į Kristaus kapą, kur po giesmės “Verkite, Dievo angelai šventieji” tyliai adoruojama.

Didysis Šeštadienis

 

Didysis Šeštadienis - diena be jokios liturgijos. Šią dieną Bažnyčia išgyvena Kristaus mirtį, laukdama Jo prisikėlimo. Maždaug nuo 15 val. monstrancija iš Kristaus kapo išnešama, mirusio Viešpaties atvaizdas uždengiamas, bažnyčia puošiama Velykų nakties pamaldoms.

Velyknakčio pamaldos prasideda saulei nusileidus. Visos Velykų vigilijos apeigos turi būti atliekamos naktį: pradedamos ne anksčiau kaip temstant šeštadienio vakarui, o baigiamos prieš auštant sekmadienio rytui.

Velyknakčio Mišios, nors ir prieš pusiaunaktį būtų laikomos, yra Viešpaties prisikėlimo – Velykų Mišios.

Ši naktis pagal labai seną tradiciją yra Viešpačiui pašvęstoji (Iš 12, 42). Todėl tikintieji, Evangelijos pamokyti (Lk 12, 35 ir t.t), su žiburiais rankose, tebūna panašūs į žmones, laukiančius grįžtančio šeimininko, kad parvykęs rastų juos budinčius ir susodintų prie stalo.

Šios nakties budėjimas turi 4 dalis: Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Aukos liturgijas. Taigi po žiburių iškilmės šventoji Bažnyčia, pasikliaudama Viešpaties žodžiu ir pažadu, apmąsto tuos nuostabius dalykus, kuriuos nuo pat pradžių Viešpats yra daręs savo tautai; paskui, besiartinant prisikėlimo dienai, su atgimusiais per krikštą naujais nariais ji pakviečiama prie stalo, kurį Viešpats prirengė savo mirtimi ir prisikėlimu.

Velykų vigilija (budėjimas) yra svarbiausia ir iškilmingiausia Velykų šventės liturgija, kurioje švenčiamas Viešpaties prisikėlimas. Kiekvienais metais reikalinga nauja, didelė, puošni Velykų žvakė. Ji privalo būti tikra žvakė, simbolizuojanti Kristų - mūsų Šviesą.

Šventoriuje užkuriamas pakankamai didelis laužas, galintis “naktį apšviesti”.

Liturgijos pradžioje bažnyčioje visai tamsu (užgesinamos visos žvakės ir šviesos), ją apšviečia tik įnešamos degančios Velykų žvakės ir tikinčiųjų žvakių šviesa.

Visada giedamas “Tedžiūgauja” (Exsultet).

Žodžio liturgijoje skaityti skaitinius ir giedoti psalmes parengiami katechetai ar tam tinkantys parapijiečiai.

Vanduo šventinamas tik Krikštui ir Krikštui atminti. Velykų rytą nebeinama prie Kapo, bet kunigui procesijos būdu iškilmingai einant prie altoriaus giedama giesmė “Marija Magdalena”, “Garbė tau, Šventa Trejybe”, po to “Kėlės iš kapo stebuklingai”, kunigas, pabučiavęs altorių, persižegnoja, sveikina ir, apleidęs gailesčio aktą, užgieda “Garbė Dievui aukštybėse”.

 

Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje  2011 m. Velykų Tridienio ir Velykinio laikotarpio pamaldų tvarka:

 

Balandžio  21 d. Didįjį Ketvirtadienį – Šv. Mišios 19  val.

Balandžio 22 d. Didįjį Penktadienį – 17 val. „Kryžiaus kelias“ miestelio gatvėse, po jo – 19 val. Kryžiaus išaukštinimo pamaldos.

Balandžio 23 d. Didįjį Šeštadienį – 11 val. Bazilikoje giedami Kalvarijos Kalnai 20 val. Velyknakčio pamaldos.

Balandžio 24 d. Viešpaties Prisikėlimas (Velykos)  – Šv. Mišios 8 ir 12 val.

Balandžio 25 d. antroji Velykų diena - Šv. Mišios 10 ir 12 val.

Gegužės 01 d. Atvelykis, Dievo Gailestingumo Sekmadienis, Motinos diena – Šv. Mišios 10 ir 12 val.

Gegužės 02 d. Švč. M. Marijos Apsilankymo Atlaidai – Šv. Mišios 9 val., 10 val. Votyva ir 12 val. Suma. Pasibaigus Sumai giedosime Kalvarijos Kalnus.

Gegužės mėnuo skiriamas Švč. M. Marijos garbei. Gegužinės pamaldos (nuo gegužės 1 iki 31 d.) bus atliekamos po 19 val. Šv. Mišių.

 
 

 

aukštyn