Aktualu

Rugpjūčio 22 d. dviem džiugiom progom tikintieji rinkosi į svarbiausią Žemaitijos šventovę – Švč. M. Marijos Apsilankymo Baziliką. Pirmoji: liepos mėn. ši Bazilika priimta į pasaulio Marijos šventovių šeimą. Dabar kiekviena Švč. M. Marijos šventė, įrašyta liturginiame kalendoriuje, šioje šventovėje – ir atlaidų šventė.

Antroji: jau antra konferencija, skirta šios šventovės istorijai. (Pirma įvyko prieš penkerius metus.) Pagrindinis tikslas – stabtelėti ties šios šventovės steigėjo Vysk. Jurgio Tiškevičiaus asmenybe, žvelgiant į tą laikmetį, kai čia bažnyčią statė ir nutiesė Kryžiaus kelią aplink tada Gardais vadintą – dabartinį Žemaičių Kalvarijos – miestelį. Konferenciją rengė Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Telšių vyskupijos kurija, KU Katechetikos katedra, LKMA Klaipėdos skyrius, Žemaičių Kalvarijos kultūros centras. Ši konferencija vienas iš „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“ renginių.

Respublikinė mokslinė konferencija, skirta žymaus veikėjo Žemaičių, vėliau Vilniaus vyskupo J. Tiškevičiaus veiklai ir asmenybei aptarti. Būsimasis vyskupas gimė 1596 m. Vištytyje. 1622 m. įšventintas kunigu. Vyskupu koncekruotas 1627 m. 1633 – 1649 m. Žemaičių vyskupystės vyskupas. Nuo 1649 m. iki mirties 1656 m. – Vilniaus vyskupas. Mirė 1656 m. Prūsijoje. Kur šiuo metu ilsisi velionio vyskupo Jurgio Tiškevičiaus palaikai nėra tiksliai žinoma. Spėjama, kad jo palaikai iš Prūsijos buvo parvežti ir palaidoti Žemaičių Kalvarijoje.

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis. Meldėmės, kad per mokslo žmones, pažinę istoriją, labiau brangintume dabartį ir planuotume ateitį, kad ši šventė neštų gražių dvasinių vaisių.

Ž. Kalvarijos parapijos namuose susirinkusius dalyvius pasveikino konferencijos vedėjas kan. Andriejus Sabaliauskas, primindamas, kad šiemet sukanka 375 m., kai Vysk. Jurgis Tiškevičius tapo Žemaičių vyskupystės vyskupu ir 370 m., kai Žemaičių Kalvarijoje įrengtas autentiškas Kryžiaus kelias – toks pirmas tuometinėje LDK. Parapijos namuose buvo eksponuojama gausių istorinių šaltinių paroda.

Konferenciją pradėjo ir įžangos žodį tarė šios konferencijos globėjas LKMA akademikas doc., dr. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Ganytojas priminė prieš penkerius metus vykusios konferencijos, kurioje pranešėjai tada analizavo Žemaičių Kalvarijos istorijos etapus ir atskirus įvykius, rezultatus. Apžvelgė Katalikų mokslo akademijos, Dailės akademijos leidinius, publikuotus straipsnius apie Žemaičių Kalvariją. Vyskupas įvardijo problemas, kurias dar reikia spręsti. Reikėtų nuoseklesnių studijų, atsiminimų, pasakojimų intensyvesnio fiksavimo apie sovietmetį. Kaip ši šventovė buvo išsaugota, apginta, kas atlaidų metu čia vykdavo? Vyskupas mokslo žmonių paklausęs, ką reiškia žemaičiams, visos Lietuvos žmonėms būtent šis žemės lopinėlis, pabrėžė, kad čia – tikėjimo sąmoningumo stiprinimo vieta.

Pirmojoje konferencijos dalyje pranešėjai nagrinėjo vyskupo tarnystės Bažnyčioje kilmę, esmę kristologiniu, ekleziologiniu, bažnytinės teisės ir pastoraciniu požiūriais.

Mons. LKMA akad., prof., dr. Arvydas Ramonas analizavo kristologinę ir ekleziologinę Vyskupo tarnystės reikšmę. Petro institucijoje Kristus įžvelgė pastovią tarnystę pastovioje bažnyčioje. Episkopatas – Dievo įsteigta tarnystė per amžius, ir vyskupai, Šv. Dvasiai veikiant, Dievo vietoje gano Kristaus kaimenę. Ganytojas biblinėje tradicijoje buvo suprantamas kaip: 1. Vadovas – tas, kuris eina priekyje ir praskina taką. 2. Parūpinantis kaimenei maisto. 3. Sargas: saugo kaimenę nuo vagių ir plėšikų. 4. Mylintysis: pažįsta kaimenės narius, aukojasi už juos dieną ir naktį. 5. Ieškantysis: ieško pražuvusių bendruomenės narių. Matyti, kaip už kristologijos slepiasi ekleziologija. Vyskupas tarnauja – kad Bažnyčia būtų vieninga; vadovauja – kad įvairios tikinčiųjų charizmos ([iš gr. k. dovanos] ypatingos Dievo dovanos, teikiamos individualiems žmonėms, bet turinčios išganingo tarnavimo bendruomenei aspektą) būtų tinkamai panaudotos; šventina – kad bažnyčioje nepritrūktų kunigų. Vyskupas yra atsakingas už savo ganomųjų amžino gyvenimo paveldėjimą. „Kur Petras, ten Bažnyčia, o kur Bažnyčia, ten amžinasis gyvenimas.“ (Šv. Irenėjus)

Telšių kunigų seminarijos dėstytojai kun. lic. Marius Venskus ir kun. lic. Viktoras Ačas apžvelgė vyskupo teises, pareigas ir pastoracinę tarnystę dalinėje Bažnyčioje.

Antrojoje konferencijos dalyje mokslininkai nagrinėjo Vyskupo J. Tiškevičiaus veiklą, jo darbus ir laikmetį iš istorinės perspektyvos ir 17 a. laikmečio vertinimų.

Dr. Darius Baronas kalbėjo apie domininkonų įsikūrimą Žemaitijoje ir kaip vyskupo J. Tiškevičiaus rūpesčiu dominikonai įsikūrė tuometiniuose Garduose.

Dr. Dalia Vasiliūnienė labai išsamiai pristatė Žemaičių Kalvarijos, Kryžiaus Kelio steigimo idėją ir kaip ji buvo įgyvendinta.

Dr. Mindaugas Paknys kalbėjo apie malonėmis garsų Švč. M. Marijos paveikslą Antakalnyje – vyskupo J. Tiškevičiaus dovaną Vilniaus šv. Petro ir Pauliaus bažnyčiai.

Dr. Liudo Jovaišos išsamus pranešimas apie vyskupo J. Tiškevičiaus palaidojimo vietą klausytojus vedžiojo istorinių įvykių peripetijomis, intrigavo klausytojus ir paliko be atsakymo kur vis dėlto ilsisi vyskupo J. Tiškevičiaus palaikai.
Konferencija baigta ekskursija į buvusią Žemaičių vyskupų rezidenciją Alsėdžiuose, aplankyta žemaičių krauju aplaistyta Kestaičių bažnyčios vieta. Ekskursijai vadovavo ir apie istorines vietoves dalyviams papasakojo Telšių vyskupas J. Boruta SJ.

Visi konferencijoje skaityti pranešimai turėtų būti išspausdinti KU leidžiamama moksliniame leidinyje „Tiltai“. 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas