Aktualu

Paskutinioji didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena, kaip ir kasmet, buvo kiek neįprasta. Susirinkusieji į votyvos šv. Mišias turėjo kiek nustebti išvydę baziliką kupiną jaunų veidų, o altoriaus centre – Telšių vyskupijos ganytoją Jo Ekscelenciją Joną Borutą SJ. Šią dieną, po metus trukusio moksleivių pasiruošimo, jiems buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Po jo, būgno garsas ir varpų aidai kvietė tikinčiuosius dalyvauti pagrindinėse – sumos šv. Mišiose, kuriose Telšių vyskupijos ganytojas meldėsi už Žemaičių Kalvarijos parapiją. Po vyskupo J. Borutos SJ suteikto palaiminimo, nemažas būrys maldininkų paskutinį kartą per šiuos atlaidus nuvilnijo Kalvarijos kalnais. 

Ragino įžvelgti tiesą

„Visibilia et invisibilia“ (iš lotynų k. „regimybė ir neregimybė“, - aut. past.) – pagrindinė vyskupo sakyto pamokslo mintis. „Pasaulio sąrangoje yra du elementai – „visibilia et invisibilia“ – tikiu į Dievą, neregimosios Visatos Kūrėją. Ši tiesa yra apreikšta, nes žmonija dėl savo nuodėmingo trumparegiškumo, pati iš savęs nesugeba įžvelgti šios tiesos. Kiekviena regimybė slepia savyje kerinčią, klaidinančią jėgą. Tai ji padaro, kad mes taptume trumparegiais. Antai žmogus, patekęs į kerinčią pinigo galią, mato tik jį ir nebepagalvoja apie tai, kad gyvenime apart pinigo reikia namų ramybės, gero vardo, sąžinės ramybės ir gyvenimo džiaugsmo“, - teigė ganytojas.

Kalbėjo apie dvasines gėrybes

„Tai, kas regima yra laikina, o kas neregima yra amžina“, - tokius šv. Rašto žodžius citavo vyskupas J. Boruta SJ ir sakė, kad jie įneša į mūsų širdis džiugų akordą. „Jei kunigui pasiseka savo pastoracinėje veikloje įdiegti žmogaus širdin „invisibilia“ – pasiaukojimą, meilę, stropumą, santūrumą, šis „neregimas kapitalas“ ištvers ilgiau už žmogaus gyvenimą. Jis šį turtą išlaikys ne tik čia, žemėje, bet ir amžinybėje jis bus jo dalis“, - savo homilijoje kalbėjo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ.


Klier. Antanas Šneideraitis
Haroldo Šneideraičio nuotraukos