Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Liepos 7 d. - maldos gailestingumui ir pagalbai
Paskelbta: 2009-07-07 14:44:17

Liepos 7 d. Žemaičių Kalvarijoje buvo skirta maldoms už „Caritas“ ir medicinos darbuotojus, „Maltos“ ordiną bei ligonius. Nemažas būrys tikinčiųjų ir dvasininkų tądien atvyko iš Telšių dekanato. Sumos šv. Mišias celebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Pamokslo metu savo mintimis dalinosi ir po šv. Mišių vykusioje Kryžiaus kelio procesijoje dalyvavo Vilkaviškio generalvikaras mons. teol. dr. Arūnas Poniškaitis.

Dalinosi mintimis

„Susirinkę maldai šioje Žemaičių Kalvarijos šventovėje, keliame akis į Dievo Motinos su kūdikiu paveikslą, bylojantį mums apie didžiausią Viešpaties dovaną. Ši dovana neįžvelgiama vien tik kūdikio akimis, matančiomis motiną, švelniai glaudžiančią prie savęs sūnų. Tikėjimo šviesa leidžia mums šiame paveiksle išvysti Dievą, kuris save atiduoda mums, kad jį priėmę būtume perkeisti, taptume Dievo vaikais, Jo meilės šių dienų pasauliui nešėjais, liudytojais“, – pamokslo pradžioje susirinkusiems maldininkams sakė monsinjoras A. Poniškaitis. Anot jo, susirinkdami draugėn švęsti Eucharistiją, bendrai garbinti Dievą, mes čionai atnešame savo gyvenimo atnašą, savo pastangas, troškimą gyventi pagal tikėjimą, ir iš čia mes semiamės jėgų toliau gyventi tuo, ką tikime. Tokiu būdu, kaip sako Vatikano II susirinkimas, „liturgija yra viršūnė, į kurią krypsta bažnyčios veikla ir kartu šaltinis, iš kurio kyla visa jo stiprybė“ (SC 10). Mes aukojame savo kūnus kaip Dievui patinkančią auką, kai vykdome Dievo valią istorijoje, visuomenėje, valstybėje, kurioje gyvename.
 
Ragino melsti palaimos

Susirinkusius tikinčiuosius A. Poniškaitis ragino melsti Dievo palaimos gydytojams, medicinos darbuotojams, kad gelbėdami žmogaus sveikatą, gyvybę, pagalbą suteiktų ne tik medicinos priemonėmis, bet ir nuoširdžia pagarba, dėmesiu, geru žodžiu.

„Pagaliau, melskime Dievo Motiną užtarimo, kad visame kame būtume panašaus nusiteikimo kaip Kristus Jėzus, kuris atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“ (Mk 10, 45), kad skelbdami Evangelijos žinią liudytume ir jos suteiktą mums širdies paprastumą ir viltį“, – baigdamas savo mintis sakė monsinjoras.


Klier. Antanas Šneideraitis
Autoriaus nuotraukos

 

aukštyn