Aktualu

Liepos 5 d. – Didžiąją Kalvariją, buvo meldžiamasi už šeimas ir parapijines bendruomenes. Ši diena buvo skirta Plungės dekanatui. Sumos šv. Mišias aukojo Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Po šių šv. Mišių pastarasis dalyvavo iškilmingoje Kryžiaus kelio procesijoje, o nepajėgiantys ar negalintys galėjo šį Kryžiaus kelią eiti kartu su Telšių vyskupijos ganytoju Jo Ekscelencija Jonu Boruta SJ Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. 

          Lietuva prieš tūkstantį metų

          Pamokslo metu savo mintimis dalinęsis arkivyskupas priminė tikintiesiems Lietuvos vardo atsiradimo istoriją: „Lietuvos vardą užrašėme ne mes, nes neturėjome savo rašto. Jis pirmą kartą buvo paminėtas vokiečių kvedlinburgo analuose, toje vietoje kur Brunonui buvo nukirsta galva.
          Prieš 1000 metų Lietuvos valstybės dar nebuvo. Tuomet gyvenusios visos baltų gentys neturėjo beveik nieko ir buvo atskirtos nuo civilizacijos. Tai yra mūsų priešistorė, kurios mes nei gėdijamės nei idealizuojame.“ Jo Ekscelencija susirinkusiems tikintiesiems tęsė palyginimu: „Šiandien norėdami nuvažiuoti ne 10 km nesėdame į arklių traukiamas vežėčias, bet į automobilį“, - sakė Kauno arkivyskupas. „Prieš tūkstantį metų mūsų tauta pradėjo naują gyvenimo tarpsnį.Traukėsi pagonybė, o jos vietą užėmė krikščionybė. Šv. Brunono žygis į Lietuvą yra pirmasis ir labai svarbus. Jis norėjo pagonims paskelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją, dėl kurios sumokėjo savo gyvybe.

          Dideli išbandymai

          Į Europos šeimą atėjome su Lietuvos krikštu (ne tuomet kai įstojome į ES). Pirmąjį universitetą Lietuvoje įkūrė Jėzuitai ir jis skleidė savitą šviesą. Krikščionybė pamažu įsišaknijo ir tapo mūsų atrama. O, be to, bažnyčia buvo vienintelė, sugebėjusi pasipriešinti carui. Ir knygnešiai, kurie nešė lietuvišką žodį... Nepriklausomą Lietuvą po pirmojo pasaulinio karo kėlė ir statė krikščionių bažnyčia. Per pirmąjį tūkstantmetį Lietuva išgyveno didelius išbandymus – karus, badmečius ir okupacijas. Kai caras siekė Lietuvą suprovoslavinti, nugirdyti, surusinti ir padaryti tik Rusijos šiaurės vakarų kraštu, bažnyčia buvo vienintelė jėga, sugebėjusi pasipriešinti šioms užmačioms.

Nušurmuliuos Lietuvos tūkstantmečio renginiai ir išliks pavojus, kad mes taip ir liksime nesuvokę kas tame tūkstantmetyje buvo reikšmingiausio ir iš ko turėtume semtis šviesos bei jėgų, kad antrasis tūkstantmetis mums būtų dar palaimingesnis. Bažnyčia ir šiandien nenuleidžia rankų ir tyliai, kaip raugas, bando formuoti šiandieninio lietuvio dvasią, kad jis duonos ir pramogų nepadarytų savo siekiamybe, bet kad visada ir visur prisimintų Tėvynę ir jaustų pareigą gyventi ir dirbti jos gerovei.“

          Ragino saugoti sekmadienį

           Baigdamas pamokslą Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ prisiminė įžanginius sumos šv. Mišių Telšių vyskupijos ganytojo pasakytus žodžius, jog viskas priklauso nuo šeimos ir parapijos bendruomenės ir didžius darbus žmogus gali padaryti tik turėdamas ramstį: bažnyčią ir parapiją.
          „Turime saugoti sekmadienį ir švęsti Mišias, o ne dirbti darbus. Labai gaila, kad žmonės savo reikalų nepajėgia išspręsti kitomis dienomis, o palieka sekmadieniams. Melskimės, kad neiškeistume sekmadienio į nieką kitą. Kas išsaugos sekmadienį, tas išsaugos viską“, - savo mintis reziumavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ.

Klier. Antanas Šneideraitis
Autoriaus nuotraukos