Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Nėra netinkamo laiko sodinti gyvenimą
Paskelbta: 2024-07-07 01:29:06
 

„Už nuoširdų kasdieninį rūpestį ir pasiaukojimą, puoselėjant Žemaičių Kalvarijos Baziliką bei Kalnų koplyčias, ir išskirtinį pamaldumą, uoliai vykdant savo kunigiškąją tarnystę, skatinančią Šventovę lankančių piligrimų dvasinį augimą.“

„Už nuolatinę nesavanaudišką pagalbą ir betarpišką bendradarbiavimą, rūpinantis visu Žemaičių Kalvarijos sakraliniu kompleksu ir saugant Kalvarijos Kalnų giedojimo tradiciją.“

Tokie Lietuvos Respublikos Seimo Nario Jono Varkalio padėkų tekstai šiandien, visai Lietuvai šventinę liepos 6-ąją, Plungės dekanato dieną, buvo įteikti Žemaičių Kalvarijos Šventovės ir Bazilikos rektoriui, parapijos klebonui kunigui Modestui Ramanauskui ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos seniūnei Dovilei Brasaitei.

Sausakimša Baziliką pavertusiems piligrimams padrąsinimo žodžiai ir padėkos už tikrųjų vertybių saugojimą skambėjo ne tik iš Seimo nario lūpų. Pagrindinių 12 val. Šv. Mišių įžangos žodyje Telšių vyskupas sveikino Plungės dekanato dvasininkus, tikinčiuosius ir Vilniaus Arkivyskupo Metropolito Augziliarą ir Generalvikarą vyskupą Arūną Poniškaitį, vadovavusi Šv. Mišių celebracijai ir tarusiam homilijos žodį. Atlaidų šeimininkas priminė dienos intenciją – meldėmės už Lietuvos valstybę ir jos ateitį – jaunąją kartą.

Ta proga po pietų į Žemaičių Kalvariją rinkosi jaunimas iš visos Žemaitijos ir kitų Lietuvos kampelių, dalyvavo Telšių vyskupijos Jaunimo centro organizuotose katechezėse, užsiėmimuose, žaidimuose, vakaro Šv. Mišiose, o 21 val. sugiedoję himną, tradiciškai leidosi į Kryžiaus Kelio Kalnus, vedini ryškios fakelų liepsnos, simbolizuojančios akinančią tikėjimo šviesą pasaulyje, kuriame pretenduoja įsigalėti Piktosios Dvasios siūloma abejingumo Dievui tamsa.

Įžangoje Telšių vyskupas atskleidė ir kitą faktą: šiandien Vilniuje vyko jubiliejinė – šimtoji – „Dainų šventė“, kuri yra įrašyta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą. Gražu ir miela. Tačiau į tą patį sąrašą įtraukta Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija buvo pradėta lygiai prieš 385 metus – 1639-aisiais. Kaip sako liaudis, skaičiai nemeluoja. Akivaizdu, jog ta nesuskaičiuojama piligrimų minia, šiandien iškeitusi dainų fiestą Vilniuje į Dievo malonių fiestą Žemaičių Kalvarijoje, skaičiuoti tikrai moka.

Dera paminėti, kad be Seimo nario J. Varkalio, Šv. Mišiose dalyvavo Plungės rajono savivaldybės atstovai, Lietuvos skautijos Plungės Gondingos tunto skautai, o savo jaunatviškais, bet net profesionalus kartas nuo karto pranokstančiais balsais bei atlaidų dvasią atitinkančia apranga liturgiją papuošė ir tikinčiųjų mintis Amžinybės klausimus gvildenti kvietė Šateikių šv. Evangelisto Morkaus parapijos jaunimo choras, vadovaujamas Jurgitos Arlauskienės.

Vyskupas A. Poniškaitis pamokslo metu taip pat atkreipė dėmesį į istorijos reikšmę bei pranašo Amoso knygoje Dievo nubrėžtą analogiją tarp pastato ir savo tautos. „Kaip ir bendruomenė, taip ir pastatas turi savo istoriją. Apie senus statinius sakome, kad jie mena senus laikus. Tiesą sakant, ne pats pastatas kažką mena, bet jis mums gali priminti už mus pačius senesnę istoriją. Tai mūsų protėvių meilės Dievui ir Tėvynei liudijimas, iš kurios semiamės stiprybės ir šiandien, – kalbėjo svečias iš Sostinės. – Kaip pastatas neatsiranda staiga, taip ir bendruomenė yra statoma ilgamečiu, kruopščiu ir sąžiningu jos narių darbu. Kiekvieno indėlis į šį procesą yra reikšmingas ir svarbus. Esame dalis už mus didesnes istorijos, tačiau jos didingumas sukuriamas kiekvieno iš mūsų pastangomis, net jei jų toliau siekiančių pasekmių ir negalime įžvelgti. Kaip kartą pasakė Martynas Liuteris Kingas, net jei žinočiau, kad rytoj pasaulis pražus, šiandien aš sodinčiau obelį.“

Pastarasis teiginys skamba ne itin logiškai.
Finansų ekspertai greičiausiai pasakytų, kad toks veiksmas ir jėgų eikvojimas tiesiog neapsimoka ir neatsiperka.

Filosofai – kad yra beprasmiškas, nes obelis nespės užaugti ir prinokinti vaisių.

Žinote, ką apie šį teiginį pasakė vyskupas Arūnas, prieš tai primindamas, kad kiekvienose Šv. Mišiose savo gyvenimą atnešame į Viešpaties rankas, kad, Jam laiminant, ir iš mūsų darbo vaisių augtų gyva ir sveika bendruomenė?

„Laikas sodinti gyvenimą yra visada!“

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Jurgio Mankausko

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
aukštyn