Aktualu
Didiesiems 2020 metų Žemaičių Kalvarijos atlaidams baigiantis liepos mėnesio 11 dieną visą dieną buvo meldžiamasi už jaunimą, kurį popiežius Pranciškus yra pavadinęs Bažnyčios dabartimi. Visose tos dienos Šventosiose Mišiose buvo meldžiamasi skirtingomis intencijomis – už ateitininkus, nes šie metai Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti ateitininkijos metais, už jaunus žmones, ieškančius tikėjimo ir prasmės kelio, už vyskupus, kunigus, naujus pašaukimus, už parapijines bendruomenes. Tą dieną į Šventovę rinkosi Mažeikių dekanato tikintieji bei kunigai.
12 val. Šventosioms Mišioms vadovavo ir pamokslavo Vilniaus arkivyskupo metropolito augziliaras vyskupas Darius Trijonis, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, būrys kunigų iš visos Lietuvos. Šventosiose Mišiose, kurias tiesiogiai transliavo Telšių vyskupijos YouTube kanalas, giedojo Mažeikių Šventojo Pranciškaus Asyžiečio parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Pauliaus Poškaus.
Šventųjų Mišių pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikino ir piligrimais pasidžiaugė Telšių vyskupijos ganytojas, jis pakvietė melstis už jaunimą, kad jie pamiltų Dievą, trokštų gyventi tikėjimu ir kurtų Bažnyčios ir Tėvynės Lietuvos ateitį.
Pamokslininkas kalbėjo apie atlaidų praktikos svarbą tikinčiojo gyvenime ir būtinybę daryti gailestingumo darbus artimui. Vyskupas Darius Trijonis išryškino, jog Marija, eidama lankyti Elzbietos, atnešė save pačią, kaip kilniausią dovaną. Tikintysis yra kviečiamas nuolat išmokti aukoti savo laiką, savo gabumus kitam. Vyskupas kvietė dovanoti kitiems padrąsinimą, linkėti džiaugsmo ir ramybės, nešti ją kitiems, į kitų namus. Marijos ir Elzbietos susitikimo pavyzdys kalba apie būtinybę ir svarbumą šlovinti Dievą ir dėkoti Jam už suteiktas dovanas. Tam puikiai pasitarnauja piligrimystės į Šventoves, į Didžiuosius Atlaidus. Ta kelionė padeda apmąstyti laiką ir gyvenimą, laikas tampa paskirtas Dievui, praturtėjame patys ir sutikdami kitus praturtiname vieni juos. Vaizdingu pavyzdžiu apie popiežiaus Pijaus VII įkalinimą jis išryškino esminę tiesą – mes nesame vieni, visada su mumis yra Dievo Motina Marija, kurią sutinkame ir šioje ypatingoje Žemaičių Kalvarijos Šventovėje. „Noriu kreiptis į Mariją, kaip ypatingą susitikimo su Dievu liudytoją, prašydamas, jog ji mus mokytų vis labiau pažinti ir šlovinti Tą, kuris pirmas mus pamilo, tapdamas vienu iš mūsų“, - baigdamas pamokslą sakė vyskupas.
Po Šventųjų Mišių, lydint dūdoriams, giedoriams, vyskupams, kunigams gausus būrys piligrimų iškeliavo į Kryžiaus kelią, kur giedodami Kalnų giesmes apmąstė ypatingą Dievo meilę žmogui.
Tos pačios dienos popietę į Žemaičių Kalvarijos Šventovę iš visos Telšių vyskupijos rinkosi jaunimo grupės. Apie 50 jaunuolių – ateitininkų atkeliavo pėsčiomis iš Telšių vyskupijos Katedros, per Lieplaukę, Alsėdžius, giedodami giesmes, melsdamiesi jie prisijungė prie kitų jaunimo grupių. Žemaičių Kalvarijos Kultūros centre daugiau nei 300 jaunų žmonių, su savo vadovais klausėsi jiems skirtos katechezės, kurią vedė Telšiuose esančio Lietuvos kunigų seminarijų propedeutinio kurso prefektas ir dėstytojas kunigas Valdemaras Širvinski. Įtaigiai kalbėdamas jaunimui išryškino tikėjimo gyvenime svarbą ir drąsino visus pasitikėti Dievo gailestingumu ir meile. Jaunimas turėjo laiko diskusijoms, darbui grupėse, buvo klausoma jų išpažinčių, o nuo 18 val. Bazilikoje vyko Švč. Sakramento adoracija, kurios metu mąstymus pateikė kun. Valdemaras Širvinski, giedojo Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų (Mažosios) bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas vargoninės Ernestos Dargužienės. Šis jaunimo choras taip pat giedojo ir 19 val. vakaro Šventosiose Mišiose.
19 val. vakaro Šventosioms Mišioms vadovavo ir pamokslavo svečias iš Vilniaus vyskupas Darius Trijonis, koncelebravo Telšių vyskupijos dekanatų jaunimo dvasios tėvai.
Pamokslaudamas vyskupas Darius Trijonis, kuris yra ir Lietuvos vyskupų konferencijos Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, išryškino susitikimo kultūros mūsų visuomenėje svarbą ir reikšmingumą. Tikėjimo kelias mus moko gyventi draugystės, bičiulystė savęs ir kito pažinimo dvasioje. Marija moko mus kiekvieną keliauti ir sutikti kitą, suteikiant jam pagalbą, paramą ar pagerinat gyvenimą, dalijantis kuriančiąja jėga, kuri keičia pasaulį. Vyskupas kvietė mokytis suprasti kitą ir nežiūrint nepatogumų, išeiti iš izoliacijos ir nuolat dalintis gyvenimu su kitais. Vaizdingu pasakojimu apie tris jaunų žmonių grupes, išsiruošusias kopti į kalnus. Tos trys alpinistų grupės turėjo tą patį tikslą – pasiekti kalno viršūnę, tačiau vienai grupei, susidūrus su sunkumais, pritrūko ryžto ir užsispyrimo, todėl jie liko kalno papėdėje, kitai grupei labiau patiko tiesiog linksmintis, pramogauti ir jie nusprendė į kalnus nekopti ir užsibrėžto tikslo nesiekti. Trečioji grupė, įveikdama visus sunkumus tapo komanda ir tokiu būdu pasiekė užsibrėžtą tikslą. Buvimas šalia, komandinis tikslo siekimas, pagalba kitam ,kai jos labiausiai reikia, yra tas kelias, leidžiantis įkopti į tikrąsias gyvenimo viršukalnes. Baigdamas pamokslininkas išryškino: „mes esame sukurti dangui, o ne vien laikinos, saugios užuovėjos paieškoms ir atradimams, kad toje užuovėjoje pasiliktume. Turime atrasti pašaukimą ir melskime, kad Viešpats galėtų atpažinti mūsų talentus, kuriais galėtume dalintis su kitais kelionės bendrakeleiviais.“
Po Šventųjų Mišių ir ganytojo suteikto palaiminimo jaunimas turėjo nuotaikingą agapę, o pastiprinę savo dvasią ir kūną, 21 valandą su žvakėmis, tradiciškai jaunimo dienos vakarą, lydimo būrio kunigų ir jaunimo grubių globėjų, iškeliavo į Kryžiaus kelią, kur didžiulis būrys giedojo Kalnų giesme, klausėsi kunigų sakomų pamokslų. Apie vidurnaktį palaiminti Telšių vyskupijos jaunimo centro direktoriaus ir Vydmantų parapijos klebono kunigo Karolio Petravičiaus, jaunimas bei jų vadovai grįžo į savo namus bei parapijas, nešdamiesi gausią Dievo artumą patirtį Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose ir pakviesti ta išskirtine patirtimi dalintis su kitais savo aplinkoje.
Paskutinė atlaidų diena, liepos mėnesio 12 – oji, buvo skirta maldai už Žemaičių Kalvarijos parapiją, Šventovę, bendruomenes bei Šventovės garso sklidimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tą dieną į Žemaičių Kalvarijos šventovę rinkosi Plungės dekanato, kuriam prikluso ir pati Žemaičių Kalvarijos parapija, tikintieji bei kunigai.
10 val. Šventosiose Mišiose Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius būreliui jaunuolių suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Jis vadovavo Šventosioms Mišioms bei pamokslavo jose. Koncelebravo Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius, parapijos klebonas kanauninkas Jonas Ačas, jo vikaras kunigas Vidmantas Daugėla, dar keltas kunigų. Giedojo Žemaičių Kalvarijos parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininkė Kristinos Kondratavičienės.
Sakydamas pamokslą ganytojas išryškino Šventosios Dvasios dovanų svarbą tikinčiojo žmogaus gyvenime. Jis kvietė „išpakuoti“ teikiamas dovanas, jas priminti, jas praktikuoti, jomis gyventi. Vyskupas kvietė jaunuolius tapti tvirtais ir sąmoningais katalikais, aktyviai įsijungti į parapijų veiklą, katalikiškas jaunimo organizacijas, chorelius ar kaip kitaip dalyvauti Bažnyčios gyvenime.
Po iškilmių padėkos žodį vyskupui, padėjusiems jaunuoliams ruoštis Sutvirtinimo sakramento priėmimui, kunigams, sutvirtinamųjų tėvams ir visiems tarė Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas. Jaunuoliai, priėmę Sutvirtinimo sakramentą kartu su Telšių vyskupijos vyskupu bei kunigais nusifotografavo atminčiai bendroje nuotraukoje.
12 val. Šventosioms Mišioms vadovavo ir susirinkusiesiems pamokslavo Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius, Plungės dekanato dekanas kunigas Vytautas Gedvainis, kiti to dekanato ir iš kitur atvykę kunigai, liturgijoje, kaip ir kiekvieną dieną, patarnavo Telšių vyskupijos Kauno kunigų seminarijos klierikai. Šventosiose Mišiose giedojo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Irenos Bakanauskienės. Šventąsias Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas ir Telšių vyskupijos YouTube kanalas.
Šventosiose Mišiose su gausiu piligrimų būriu kartu meldėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Plungės miesto ir rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, kiti administracijos, civilinės valdžios žmonės.
Šventųjų Mišių pradžioje vyskupas pasveikino gausiai susirinkusius piligrimus, skautus, kurie atėjo kaip piligrimai pėsčiomis iš Pakutuvėnų, vyrų grupė atkeliavo maldingai nusiteikę, melsdamiesi, giedodami, nešdami vėliavas. Vyskupas taip pat priminė, jog šiais metais meldžiamės dėkodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, minint valstybingumo atkūrimo trisdešimtmetį, taip jis kalbėjo apie džiugią žinią, jog Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas yra oficialiai pripažintas kaip nematerialus kultūros paveldas ir įtrauktas į paveldo registrą ir sąrašą bei Kultūros ministerija išdavė oficialų dokumentą, kuris eksponuojamas Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje.
Pamokslaudamas Telšių vyskupijos ganytojas kalbėjo apie grūdo – Dievo Žodžio sėjimo svarbą ir dirvos – širdžių purenimo būtinybę. Anot vyskupo į akmenį pavirtusi širdis gali pasikeisti ir tapti derlinga žeme, kelias gali liautis būti visų mindomas, atviras visiems prašalaičiams ir tapti našiu dirvožemiu, erškėčiai gali pranykti ir grūdai mėgautis tinkama dirva. Jėzaus mokymas kupinas vilties, kad žmonių širdys netaps dykuma, bet bus tinkama dirva, leidžianti išauginti derlių. To moko Mergelė Marija ir Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Visi piligrimai pakviesti skelbti gerąją žinią apie šios Šventovės garsą, tikinčiųjų maldingumą. Kalbėti ir skelbti – apie atsivertimo vaisius, patirtas malones, išgyventą stebuklą – būtina dalintis ir taip padėti daugeliui Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje bei pasaulyje paskleisti žinią apie Žemaičių Kalvarijos Šventovę, jos svarbą tikėjimo kelionėje. Vyskupas ragina sėti, o augimą patikėti Viešpačiui, nes Dievas geba išauginti sodus net dykumose, o ką jau kalbėti apie žmogaus širdį. „Tik leiskime Dievui veikti ir svarstykime Jo žodžius taip, kaip tai darė Mergelė Marija“, - baigdamas sakė pamokslininkas.
Po Šventųjų Mišių Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičiaus, baigiantis Didiesiems Žemaičių Kalvarijos atlaidams, išsakė padėkos žodžius visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie atlaidų organizavimo, liturgijos, giedojimo. Padėkos žodžiai nuskambėjo ir iš civilinės valdžios atstovų - Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys dėkojo vyskupui, Šventovės rektoriui kan. Jonui Ačui, jo vikarui kun. Vidmantui Daugėlai, Plungės krašto bendruomenių asociacijos pirmininkei Rimai Jokubauskienei, Plungės dekanato dekanui, Plungės parapijos klebonui kun. Vytautui Gedvainiui, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos chorui ir jo vadovei Irenai Bakanauskienei, iš Žemaičių Kalvarijos kilusiai ir tą dieną Šventosiose Mišiose giedojusiai operos solistei Aistei Pilipavičiūtei buvo įteiktos gėlių puokštės, atminimo ženklai ir padėkos raštai. Visiems taip pat dėkojo ir atminimo ženklus įteikė Plungės miesto ir rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Padėkos žodžiai nuskambėjo ir iš Plungės dekanato dekano kun. Vytauto Gedvainio lūpų, jis Seimo nariui ir merui įteikė pašventintas Švč. Jėzaus Širdies ir Šv. Juozapo statulėles, linkėdamas jiems gerų sprendimų ir Dievo palaimos bei šventųjų užtarimo asmeniniame gyvenime ir savo vykdomoje misijoje.
Šventovės rektorius išsakė padėką Plungės miesto ir rajono savivaldybei už sudarytas puikias sąlygas tikintiesiems stebėti Šventąsias Mišias lauke, puikaus ekrano šventoriuje pagalba, padėka nuskambėjo ir Plungiškių draugijai, kurios dėka šventoriuje buvo sustatytos kėdės, ant kurių piligrimai galėjo sėdėti lauke per visas atlaidų dienas. Daugybė žmonių prisidėjo prie atlaidų organizavimo – buvo grupė kasdien skaitanti Dievo Žodžio skaitinius Šventosiose Mišiose, giedantys žmonės, valantys, plaunantys Šventovę, kasdien verdantys kavą ar arbatą piligrimams, padedantys liturgijoje ir procesijose Kryžiaus kelyje, šeimininkėms, triūsusioms virtuvėje, budėjusiems policininkams ir miestelyje tvarką palaikantiems savanoriams – visam gausiam būriui, kurių dėka atlaidai praėjo sklandžiai, džiugiai ir nuotaikingai.
Po Iškilmių Bazilikoje didžiulis būrys piligrimų patraukė į Kryžiaus kelią, lydint vyskupui, kunigams, darniam chorui, pučiamiesiems, piligrimus kiekvienoje stotyje laiminant piligrimus Didžiąja Šventojo Kryžiaus relikvija, klausantis sakomų pamokslų visi dalyvavę dar kartą galėjo įsigilinti į Dievo meilę žmogui ir Kristaus kančios prasmę bei galią.
Grižus į Baziliką, mušant didiesiems būgnams, skambant Šventovės varpams iškilmingai sugiedotas padėkos Dievui himnas „Tave, Dieve, garbinam...“, palaiminti tikintieji ir palydėti į savo namus vyskupo palinkėjimu. Taip 2020 m. liepos mėnesio 12 dienos popietę iškilmingai užbaigti Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, įvykę jau 381 – ąjį kartą.
Per šiuos 2020 m. Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus kasdien Bazilikoje buvo aukojamas Šventosios Mišios 8, 10, 12 ir 19 valandomis, išdalinta apie 10 tūkstančių Šventosios Komunijos, po kiekvienų Šventųjų Mišių, lydint kunigui, organizuotai einama Kryžiaus keliu, giedami Kalnai. Po Sumos Šventųjų Mišių Kryžiaus kelias buvo einamas, giedami Kalnai ir Bazilikoje. Per visus atlaidus dėkota Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kai šiais metais švenčiame Lietuvos valstybingumo atkūrimo 30 – metį. Piligrimai galėjo pamatyti sertifikatą, liudijantį, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija yra oficialiai patvirtinta kaip nemateriali, saugoma vertybė ir įtrukta į saugomųjų Lietuvos tradicijų sąrašą ir sąvadą. Per visas dienas iš Šventovės per Marijos radiją buvo tiesiogiai transliuojama Rožinio malda, beveik kiekvieną dieną buvo transliuojamos ir Šventosios Mišios, o kasdien jos buvo transliuojamos per Telšių vyskupijos YouTube kanalą.
Artimiausias piligrimų susitikimas Žemaičių Kalvarijos Šventovėje – 2020 m. rugpjūčio mėn. 2 dieną, kad vėl vyks kasmėnesiniai Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
Kan. Andriejus Sabaliauskas