Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Pagrindinė atlaidų diena – Didžioji Kalvarija
Paskelbta: 2016-07-11 11:39:48

Liepos 10 dieną nuo pat ryto į Šventovę plūdo maldininkų minios – ši diena pagrindinė atlaidų diena, tradiciškai vadinama Didžiąja Kalvarija. Tą dieną buvo meldžiamasi už šeimas ir visus pasaulyje pasklidusius žemaičius. Taip pat ši diena buvo Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligrimystės metas. Votyvos Šv. Mišioms tą dieną vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupijos vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos dekanato dekanas, Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonas kan. Vilius Viktoravičius. Šv. Mišių metu giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos ansamblis DecOrata, vadovaujamas vargonininkės Gražinos Ribokaitės. Sakydamas pamokslą kan. V. Viktoravičius analizavo esminį klausimą – kas yra tikrasis turtas žmogaus gyvenime ir padėjo tikintiesiems gilintis į esminį Dievo ir žmogaus santykį, kraunantis sau lobį danguje. Pamokslininkas išryškino būtinybę naudotis Bažnyčios lobynais ir taip būti susirūpinusiais savo gyvenimais amžinojoje laimėje.

Po 10 valandos būrys tikinčiųjų, svečių ir Žemaičių draugijos atstovų rinkosi prie skulptoriaus Antano Vaškio iš akmens iškaltos statulos, pavadinimu „Žemaičių Motina“. Statula pastatyta už Žemaičių Kalvarijos Bazilikos šventoriaus, prie tvenkinio, netoli Žemaičių Kalvarijos Jono Pauliaus II parapijinių senelių namų. Statulą atidengė ir pačią idėją pristatė organizacinio komiteto nariai: Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas, pagrindinis rėmėjas, verslininkas Vidmantas Jonika, Žemaičių Kalvarijos bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas ir Žemaičių Kalvarijos Kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė. Atidengtą skulptūrą – paminklą žemaitėms motinoms, simbolizuojantį tų motinų laukimą savo vaikų, pašventino Telšių vyskupijos vyskupo vikaras, Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. kan. Rimantas Gudlinkis. Po pašventinimo idėja pasidžiaugė, atminimo ženklus ir padėkos raštus organizatoriams įteikė Plungės miesto ir rajono savivaldybės valdžios atstovai, atvykę LR Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, Žemaičių draugijos valdybos atstovas.

12 val. Pagrindinėms Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ ir Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas OFM bei būrys atvykusių kunigų. Šventųjų Mišių metu giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno. Šv. Mišių, kurias tiesiogiai transliavo Lietuvos Radijas, Televizija bei Marijos radijas, o jas komentavo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos dėstytojas, Darbėnų parapijos klebonas kan. Vygintas Gudeliūnas, visus susirinkusius ir radijo ar televizijos pagalba besijungiančius į bendrą maldą pasveikino Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ. Jis kalbėjo, jog Žemaičių Kalvarijos Šventovė visais laikais, nuo pat jos įkūrimo XVII a. buvo ir tebėra brangi žemaičiams kaip Dievo meilės ir pasiaukojimo už pasaulį ženklas. Žmonės čia ieškojo ir tebeieško pagalbos iš Dievo ir apmąstydami Kryžiaus Kelią ir glausdamiesi prie Dievo Motinos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, įgauna jėgų toliau gyventi malonės gyvenimą.

Sakydamas pamokslą Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas G. Grušas kalbėjo: „Šiandien Žemaičių Kalvarijos atlaiduose minime Šeimų ir pasaulio žemaičių dieną. Pasaulyje yra daugybė Kalvarijos kelių ir paprastesnių Kryžiaus kelių, pradedant pirmuoju Jeruzalėje, tačiau bet kurioje pasaulio vietoje esantis žemaitis mintimis vis grįžta į šias kalveles su koplytėlėmis, kurias dar mažas būdamas su tėvais ar seneliais lankė. Čia, Žemaičių Kalvarijoje, mes su pasitikėjimu meldžiamės Marijai, Krikščioniškų Šeimų Karalienei. O kas yra krikščioniška šeima? Visame pasaulyje tėtis, mama ir jų vaikai yra vadinama šeima, bet ne kiekvieną šeimą galime pavadinti krikščioniška“. Toliau arkivyskupas kalbėjo: „Santuoka – tai sakramentas, ženklas, kad vyras ir moteris tampa viena, kaip Kristus yra viena su Bažnyčia. Santuokos sakramentas yra kelias, kuriuo Kristus ateina ir pasilieka prie šeimos židinio“. Toliau pamokslininkas kalbėjo apie įvairius sunkumus, ištinkančius šeimas ir priminė, jog visos didžiosios nesantaikos glūdi ne žmogaus prigimtyje, o nuodėmėje. „Velnias yra tas, kuris kėsinasi mus apiplėšti, atimti iš mūsų Dievo teikiamą malonę. Jis – tie plėšikai, kurie sumuša ir palieka. Kiekvienas iš mūsų yra paliestas nuodėmės, tačiau kaip mažas vaikas susižeidęs bėga pas mamą, taip ir mes skubame pas Mergelių Mergelę ir nepavarkime prašyti: Marija, Šeimų Karaliene ir Gailestingumo Motina, melskis už mus“ – baigdamas pamokslą sakė arkivyskupas.

Po Šv. Mišių ir ganytojų palaiminimo, vadovaujant Vilniaus arkivyskupui metropolitui, jam relikvijoriuje nešant Didžiąją Šventojo Kryžiaus relikviją, didžiulė tikinčių minia, Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos chorui giedant Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmes, eidami Kryžiaus kelią nuoširdžiai meldė Dievą palaimos šeimoms ir visiems pasaulio žemaičiams.

Po procesijos, grįžus į Baziliką garbiam svečiui iš Vilniaus ir visiems gausiai susirinkusiems maldininkams padėkojo ir laimingo kelio grįžtantiems į namus palinkėjo Telšių vyskupijos ganytojas J. Boruta SJ.

 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

aukštyn