Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Liepos 7 d. - brolių latvių diena Žemaičių Kalvarijos Didžiuosiuose Atlaiduose
Paskelbta: 2015-07-08 16:16:45

Liepos 7 dieną į Žemaičių Kalvarijos Šventovę nuo pat rinkosi maldininkai iš Skuodo, Mažeikių ir Akmenės dekanatų, nes šių dekanatų parapijų kunigai ir tikintieji atstovavo šią dieną atlaiduose. Į tos dienos pamaldas maldininkai rinkosi ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Latvijos, nes visą dieną buvo meldžiamasi už latvius ir lietuvius krikščionis, kad jie vienybėje būdami liudytų Kristų pasauliui šių dienų visuomenėje. Tikintieji iš Latvijos įvairių vyskupijų ir parapijų, kartu su savo dvasininkais organizuotai atvyko į Šventovę. Pagrindinių 12 val. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Apaštalinis nuncijus Lietuvai, Latvijai ir Estijai arkivyskupas Pedro Lopez Quintana, kartu koncelebravo vyskupai iš Latvijos – Jelgavos vyskupijos vyskupas ordinaras Edvards Pavlovskis, emeritas vyskupas Antons Justs, Liepojos vyskupijos vyskupas Viktors Stulpins, Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Šv. Mišių metu giedojo Skuodo dekanato Šačių parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Jurgitos Girdžiūnienės. Liturgijoje patarnavo Telšių ir Rygos seminarijų klierikai, Telšių ir Jelgavos vyskupijų diakonai. Šv. Mišių pradžioje latviškai į susirinkusius tikinčiuosius kreipėsi ir visus iš Latvijos atvykusius pasveikino bei bendrus sąlyčio taškus tarp šių dviejų baltiškų tautų priminė Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ. jis priminė, jog mūsų pirmasis karalius Mindaugas buvo vedęs savo žmoną Mortą iš Latvijos – Latgalijos. Ji tapo ir Lietuvos karaliene. Vyskupas linkėjo visiems ir toliau gražaus bendradarbiavimo bei tikėjimo sujungtiems gyventi krikščionišką gyvenimą ir liudyti Kristų. Pamokslą latviškai pasakė Liepojos vyskupijos vyskupas V. Stulpins, o į lietuvių kalbą pamokslą išvertė Apaštalinės nunciatūros Lietuvoje sekretorius, Telšių vyskupijos kunigas Mindaugas Šlaustas. Liepojos vyskupijos ganytojas kalbėjo apie begalinę Dievo meilę žmogui. Dievas sukūrė žmogų ir patikėjo jam misiją – apgyvendinti žemę. Dievas nenustoja asmeniškai rūpintis žmogumi ir trokšta jam tikrosios laimės tiek čia žemėje, tiek amžinybėje. Jis geriausias mūsų vedlys, draugas ir rodantis kelią į kilnumą, bei teisingą gyvenimą. Dievo meilė yra dovana, o meilės paskirtis – mokėti dalintis su kitais savo gyvenimu, nebijant aukotis dėl kito. Aukščiausia tokia meilės išraiška žemėje – šeimos gyvenimas. Tokio gyvenimo moko pats Dievas, kuris gimė prisiimdamas žmogaus prigimtį būtent šeimoje. Tai prigimtinio įstatymo, egzistencinės tikrovės realybė – gyventi šeimos, meilės ir atsakomybės už kitą dvasioje. Meilė tarp vyro ir moters – atspindi Dievo meilę žmogui ir vyskupas linkėjo visiems tokią meilę šeimose branginti ir branginti, mokantis to iš Dievo, ir mūsų visų, Motinos Marijos – Krikščioniškų Šeimų Karalienės.

Po Šv. Mišių maldininkai ėjo Kryžiaus Keliu – lauke jiems vadovavo ir tikinčiuosius Šv. Kryžiaus relikvija laimino Jelgavos vyskupas ordinaras ir Liepojos ganytojas, o Bazilikoje Jelgavos vyskupas emeritas. Broliai latviai Kalnų maldas galėjo giedoti ir latviškai. Lauke pamokslus sakė kunigai, o Bazilikoje, po Kryžiaus kelio į piligrimus kreipėsi Jelgavos vyskupas emeritas A. Justs, o jo pasidalinimą į lietuvių kalbą išvertė Akmenės dekanato vicedekanas, Akmenės parapijos klebonas kan. Egidijus Zulcas. Svečias vyskupas pasidalino savo patirtimi iš 55 – erių  metų kunigystės ir 19 – erių metų vyskupavimo. Jis papasakojo apie savo sąryši su Šv. popiežiumi Jonu Pauliumi II, kuris jį 1996 metais Vatikane, Šv. Petro Bazilikoje koncekravo vyskupu ir paskyrė pirmuoju Jelgavos ganytoju. Vyskupas linkėjo visiems pamilti Kristų ir jo kryžiaus pagalba eiti per gyvenimą į išganymą.

Po pamaldų buvo pasidžiaugta gražia, jau tradicija tapusia dviejų broliškų tautų draugyste ir kasmetiniu tikinčiųjų susitikimu Žemaičių Kalvarijoje per Didžiuosius Atlaidus ir palinkėta, kad Kristaus mokslo šviesoje gyvastinga bendrystė nenutrūktų ir ateityje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 

aukštyn