Aktualu

Liepos 8-ąją sukanka 80 metų nuo pirmojo Telšių vyskupo, Vasario 16-osios akto signataro Justino Staugaičio mirties.

Pilna sparta tęsiantis Didiesiems Žemaičių Kalvarijos atlaidams, ši sukaktis buvo prisiminta šeštadienį Bazilikoje meldžiant įkvėpimo menininkams bei kultūros skleidėjams ir drąsos jaunimui krikščioniškojo tikėjimo dvasioje kurti ateitį.

Į tokią bendrą maldą jungėsi sielovadinės tarnystės estafetę iš Šilutės dekanato perėmęs Skuodo dekanato dekanas kun. Saulius Damašius ir kiti dekanato kunigai bei piligrimai, tarp kurių buvo galima sutikti Skuodo rajono savivaldybės merą Stasį Gutautą, vicemerę Ingą Jablonskę, Tarybos narius, Kultūros centro direktorių Vidmantą Valinskį ir kitus garbius asmenis.

Pagrindinių Šv. Mišių auką solidžiu giedojimu padabino nedidukės Barstyčių Šv. Apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos moterų choras, vadovaujamas jaunosios Birutės Gedminaitės.

Menininkų, Kultūros darbuotojų ir Jaunimo dienai maldingą toną uždavęs Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Darius Trijonis Šv. Mišių pabaigoje į susirinkusiuosius prabilo žemaitiškai. Nenuostabu, nes tai vienintelis vyskupas, kilęs iš Žemaitijos sostinės.

Homilijoje svečias vyskupas pažymėjo, kad Šventajame Rašte ne visi tekstai yra pavyzdiniai ir pozityvūs ir dėl to kartais žmogui norisi kai kuriuos iš jų išbraukti, kai kuriuos puslapius išplėšti, pasilikti tik tuos, kurie nuosekliai byloja apie gėrį ir meilę. Vis dėlto, anot Vilniaus arkivyskupo pagalbininko, pasidavę tokiai pagundai mes turėtume istoriją, kuri būtų per daug sterili, tarsi angeliška, bet ne žmogiška. Žmogus esąs visoks. „Jei stebėsime šiandienos žmonių gyvenimus, galime pasakyti, jog Dievas neretai kuria ir mūsų istorijas iš suglamžytų popieriaus skiaučių, kurias mes seniai norėjome greitai išmesti į šiukšlinę ir jų daugiau nematyti, – pastebėjo vyskupas D. Trijonis. – Jis kuria istoriją iš mūsų nusivylimų, netekčių, praradimų ir nuoskaudų. Bet visame tame procese yra nuolatinis veržimasis į gėrį.“

Pamokslininko teigimu, Dievas turi savo planą ir platesnį žvilgsnį nei žmogus, nes žmogaus žvilgsnis neretai esti aklas, žmogus neretai piktinasi, kad pasaulis nėra tobulas. Anot ganytojo, turime prisiminti Jėzaus papasakotą muitininko istoriją, kurioje jis išeina iš šventyklos nuteisintas, nes atgailauja, pripažįsta savo kaltę ir nori pasitaisyti. „Tobulame pasaulyje Dievo Gailestingumo žinios nereikia, nes kas yra tobulas, tam nereikia gailėtis, – sakė vyskupas Darius. – Dievo Gailestingumo žinia skirta ne angelams, o žmonėms, kurie nori pradėti naują gyvenimą.“

Koks nuostabus mūsų gyvenimo istorijų menininkas Viešpats gali būti, vyskupas iliustravo pavyzdžiu apie Škotijos medžiotojus, po medžioklės susirinkusius į kavinę. Kai padavėja netyčia išliejo arbatos puodelį ant baltos sienos, atsiradusi juoda dėmė labai rėžė akį ir nelaimės kaltininkė buvo labai nusiminusi dėl padarytos žalos. Tuomet vienas svečių ją nuramino, atsinešė dailės reikmenis ir ėmė piešti aplink dėmę, kol ant sienos pasirodė gražus briedis su nuostabiais ragais, vėliau tapęs tos kavinės ypatingos traukos priežastimi. Tas svečias, pavertęs bjaurią dėmę meno šedevru, buvo garsiausias Anglijos gyvūnų dailininkas Edvinas Landseeris. „Tik įsivaizduokime, ką Dievas gali padaryti su mūsų gyvenimais, su mūsų nuodėmėmis. Jis nori mus iš jų išlaisvinti. Jis nori suteikti mums naują gyvenimą. Leiskime jam veikti mumyse“, – ragino celebrantas.

Iškalbinga vyskupo iliustracija apie briedžio ragus medžiotojų kavinėje menininkams skirtą dieną priminė šmaikščią lietuvių liaudies mįslę apie netikintį žmogų šiuolaikiniame pasaulyje: kas yra miške gimęs, miške užaugęs, bet miško nematęs?

Be abejo, aklas briedis.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Monikos Preibytės nuotr.