Aktualu
Nuo 1649 metų, kada sekmadienį po liepos mėn. 2 dienos, į to meto Žemaičių Kalvarijos bažnyčią iškilmingai buvo įneštas relikvijorius su didžiausia Pabaltyjyje Šventojo Kryžiaus relikvija, šis sekmadienis, Didžiųjų atlaidų metu, yra vadinamas Didžiąją Kalvarija ir tai – pagrindinė šių dvylika dienų trunkančių iškilmių diena. Šiais metais Didžioji Kalvarija - liepos 4 dieną, kada tradiciškai visą dieną buvo meldžiamasi už šeimas ir tuos, kurie ruošiasi šeimos gyvenimui. Maldose prisiminti šeimų centrai, tų centrų savanoriai, lektoriai ir visi, prisidedantys prie šeimos instituto puoselėjimo ir ugdymo. Tą dieną atstovavo Klaipėdos dekanato kunigai bei tikintieji.
Tos dienos pagrindinėms Šventosioms Mišioms, kurios vyko 12. 30 val. ir buvo tiesiogiai transliuojamos per LRT (komentarus transliacijos metu pateikė kan. Vygintas Gudeliūnas, ir Marijos radiją), vadovavo ir gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Petar Antun Rajič. Kartu koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, nuncijaus sekretorius mons. dr. Christopher Thomas Washington, asmeninis nuncijaus sekretorius kun. Donatas Liutika, Klaipėdos dekanato dekanas kun. Rolandas Karpavičius, Telšių vyskupijos kancleris kun. Haroldas Šneideraitis, nemažas būrys kitų kunigų. Šventųjų Mišių metu ir Kalnų giesmes po jų giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno, jiems pritarė taip pat iš Klaipėdos atvykęs pučiamųjų kvartetas.
Šventųjų Mišių pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi ir visus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas Algirdas Jurevičius, kviesdamas šiais Šeimų ir Šventojo Juozapo – šeimų globėjo metais, ypač šią dieną, o ir nuolat melstis už šeimas bei besiruošiančius krikščioniškam šeimos gyvenimui.
Pamokslo metu apaštalinis nuncijus dalinosi savo įžvalgomis apie lietuvių tikėjimo išbandymą sovietmečiu, kad tikintis žmogus buvo persekiojamas, niekinamas, menkinamas ir kaip visa ta patirtis yra puikiai atspindėta ano laikmečio pogrindžio sąlygomis leistame leidinyje Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Arkivyskupas savotiškai sulygino šią Kroniką su Evangelijomis, kurios yra Jėzaus gyvenimo Kronika. Ta Kronika mus moko teisingo gyvenimo, ji pavaizduoja kaip Jėzus buvo atstumtas savo žmonių ir kaip galiausiai turėjo kentėti ir mirti ant kryžiaus. Pamokslininkas išryškino faktą, jog Evangelijos žinia kalba apie prisikėlimo faktą ir apie tai, kad Jėzus Kristus gyvena amžinai Tėvo dešinėje ir mus užtaria. Buvo prisiminta tiesa, jog Lietuvoje mėgstama maldingumo praktika – Kryžiaus kelio pamaldumas. Žemaičių Kalvarijos Didieji atlaidai, anot apaštalinio nuncijaus – metinė piligrimystė. „Mes noriai sekame Jo pasiaukojančios, atsakingos ir ištikimos meilės pavyzdžiu dėl Bažnyčios, šeimos ir tėvynės gėrio. Gyvendami kilnų, sąžiningą ir malonės pripildytą gyvenimą iki pabaigos, mes taip pat tapsime Jo draugais ir liudytojais. Ir jei išliksime ištikimi, mes pradžiugsime, nepaisant visų kryžių ir kentėjimų, nes mūsų vardai bus įrašyti Dangaus Kronikoje“ – baigdamas pamokslą sakė apaštalinis nuncijus.
Po Šv. Mišių ir vyskupų suteikto palaiminimo dvi procesijos patraukė apmąstyti Kristaus Kančios ir jo nueito Kryžiaus kelio prasmę ir esmę – viena didelė grupė, vadovaujama Telšių vyskupijos ganytojo Algirdo Jurevičiaus keliavo lankydami lauko koplyčias, o antroji tikinčiųjų grupė, kuriai vadovavo apaštalinis nuncijus, meldėsi Kryžiaus kelio stotis apmąstydama Bazilikos viduje. Tiek vienoje, tiek kitoje procesijoje buvo nešamos Šventojo Kryžiaus, ant kurio kentėjo ir mirė Kristus, dalelės – relikvijos, kurių Bazilikoje saugomos dvi. Lauko procesijoje, kaip įprasta po pagrindinių Šventųjų Mišių, buvo nešama Didžioji Šventojo Kryžiaus relikvija, o viduje – Mažoji. Jomis abejomis kiekvienoje stotyje buvo laiminami tikintieji. Tokios kelionės – tiek lauke, tiek Bazilikos viduje vyksta kiekvieną dieną po pagrindinių dienos Šventųjų Mišių per visus Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kurie dar net neįpusėjo ir laukia atvykstančių piligrimų.
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
Valdonės Preibytės nuotr.
