Aktualu

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų viena iš dienų buvo skirta maldoms už žmones, kurie atlieka ypatingą misiją – patarnauja žmonėms senelių namuose, slaugos įstaigose, lanka neįgaliuosius ir vargstančiuosius namuose. 2021 m. liepos 3 dieną į Šventovę rinkosi piligrimai iš Tauragės dekanato, nes tą dieną buvo jiems skirtoji piligrimystės diena, būriavosi „Caritas“, Maltos ordino, Samariečių, Raudonojo kryžiaus organizacijų atstovai bei visi tie, kurie įvairiais būdais prisideda prie artimo meilės darbų vykdymo visuomenėje. Šalia Bazilikos Telšių vyskupijos Carito direktorės Jūratės Damanskienės ir jos komandos rūpesčiu buvo įrengtos palapinės, kur piligrimai turėjo galimybę plačiau susipažinti su šios organizacijos veikla, pasivaišinti arbata ar išgerti vandens stiklinę, pabendrauti su savanoriais, įsigyti specialiai šiai šventei pagamintų žvakučių, taip prisidedant prie meilės darbų vykdymo.

Tos dienos pagrindinėms 12 val. Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, kuris Šv. Mišių pradžioje pasveikino susirinkusiuosius ir pakvietė bendrai maldai tos dienos intencijomis, taip pat Caritas organizacijos kapelionai iš Telšių ir kitų Lietuvos vyskupijų. Šventųjų Mišių metu giedojo Skaudvilės parapijos bažnytinis choras, vadovaujamas vargonininkės Jūratės Kaplanaitės.

Sakydamas pamokslą arkivyskupas išryškino tikėjimo svarbą, kuris kyla iš kito žmogaus liudijimo, o jis atsiranda iš dialogo ir bendrystės. Žmonių brolybės dienoje išryškėja, anot pamokslininko, būtinybė įsigilinti į Gerojo Samariečio, kurio poelgis aprašytas Evangelijose, pavyzdį. Būtinybė tikėjimo kelyje suvokti, kas gi yra mūsų artimas, o iš to suvokimo atsiranda veikimo metodas – mylėti Dievą ir artimą. Karitatyvinė ir socialinė tarnystė yra žvilgsnis į kitą žmogų – stabtelėjimas prie kito žmogaus, ir galiausiai tai tampa stabtelėjimu prie paties Dievo. Tikėjimas, religija ir iš to išplaukiantys padariniai pasitarnauja pasaulio bendrystės kūrimui ir tikrajam broliškumui. Viešpats susitapatina su vargšais, kenčiančiais, apleistaisiais, ir taip patarnaudami tokiems kaip Jis, kitaip sakant, patiems silpniausiems, visada patarnaujame jam pačiam. Žmogaus orumas suformuojamas Jėzaus Kristaus Evangelijoje, kuri yra žmonių brolybės versmė.

Po Šventųjų Mišių piligrimai keliavo Kryžiaus Keliu, klausėsi Caritas kapelionų sakomų pamokslų, o po visų pamaldų savanoriams buvo teiktos atminimo dovanėlės ir padėkos, vyko nuotaikinga agapė, subūrusi artimo meilės darbus darančiuosius bendrystei bei dosniam tarpusavio pasidalinimui.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Valdonės Preibytės nuotr.