Aktualu

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidėjo 2021 m. liepos 1 dieną, kada nemažas tikinčiųjų būrys rinkosi į netoli Žemaičių Kalvarijos Šventovės esančią koplyčią, ant kalvos, kuri jau ne vieną šimtmetį tituluojama Panų Kalnu. Čia iš visos Telšių vyskupijos rinkosi Marijos legiono, Gyvojo rožinio grupių nariai ir dalyvavo 14 val. Šventosiose Mišiose, kurių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupijos Marijos legiono ir Gyvojo rožinio dvasios vadas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po Šventųjų Mišių, jau tapo kasmetinė tradicija, grupė maldininkų į Šventovę iškeliavo pėsčiomis, giedodami giesmes, kalbėdami Rožinį, piligrimams vadovavo jau ne pirmus metus į Šventovę iš Klaipėdos su savo bičiuliais atkeliaujantis piligrimystės tradiciją puoselėjantis Klaipėdos Universiteto dėstytojas, istorikas doc. dr. Vacys Vaivada.

Prieš iškilmingas vakaro Šventąsias Mišias, Žemaičių Kalvarijoje vyko Šventovės kolegijinės kanauninkų kapitulos susitikimas su Telšių vyskupijos ganytoju vyskupu Algirdu Jurevičiumi. Susitikimo – posėdžio metu buvo aptariami su Šventovės gyvavimu susiję reikalai, Didžiųjų atlaidų aktualijos, ateities planai ir kiti einamieji klausimai.

19 val. iškilmingai Šventųjų Mišių liturgijai vadovavo svečias iš Kaišiadorių – vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas, Šventovės kanauninkų kapitulos kanauninkai, atvykę iš kitų vyskupijų kunigai. Liturgijoje patarnavo Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijose studijuojantys seminaristai, giedojo iš Klaipėdos atvykę grigališkojo choralo ir tradicinio giedojimo studija, vadovaujama Vidmanto Budreckio ir Žemaičių Kalvarijos Šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė.

Pamaldų pradžioje visus – esančius Šventovėje ir Marijos radijo klausytojus pasveikino ir susirinkusiais pasidžiaugė Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis priminė, jog šie metai ypatingi – lygiai 600 metų kaip Žemaitija, įkurtoji Žemaičių vyskupija buvo tiesiogiai globojama paties popiežiaus ir tai suteikė stiprų postūmį Bažnyčios ir krašto augimui. Taip pat buvo priminta, jog šie metai Bažnyčioje – Šventojo Juozapo ir Šeimų metai. Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose šalia visų, kasdien vis kitų intencijų, piligrimai pakviesti melstis ir šiomis – padėkos Dievui ir Visuotinei Katalikų Bažnyčiai bei šeimoms Dievo palaimos – intencijomis.

Vyskupas Jonas Ivanauskas, sakydamas pamokslą pavadino Žemaičių Kalvarijos Šventovę ir gyvąją, šimtametę maldingumo praktikos tradiciją – Žemaitijos ir visos Lietuvos brangakmeniu. Vyskupas, analizuodamas tos dienos Evangeliją, išryškino svarbą vykdyti Dievo valią savo gyvenime, ieškoti Dievo Karalystės ir semtis jėgų iš Dievo Žodžio, Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo – Šventųjų Mišių, dramatinio įvykio, tikrovės, kurie nėra vien tik liturgijos lygmenyje. Anot ganytojo, Žemaičių Kalvarijos Kalnai – giesmės ir kelionė kalneliais, yra pagalba į visa tai įsigilinti, įsigyventi ir išmokti dar vieną pamoką – gyvenimo ir tikėjimo esmė, tai gyventi su Dievu kasdienybės ritme.

Po Šv. Mišių vyko eucharistinė procesija Bazilikos šventoriuje, po kurios tęsėsi visą naktį trunkanti Švenčiausiojo Sakramento adoracija, kurią tiesiogiai transliavo Marijos radijas.

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai tik prasidėjo ir tęsis iki liepos mėnesio 12 dienos. Ypatingas laikas, ypatingos dienos. Tikintieji laukiami Šventovėje, kad atvyktų ir atsinaujintų, kad išgyventų tikėjimo bendrystę ir dvasios atgaivą.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Valdonės Preibytės nuotr.