Aktualu
Liepos 7 dieną buvo švenčiama pagrindinė Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena, vadinama Didžiąja Kalvarija. Tokia tradicija – sekmadienį po liepos antros dienos per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, laikyti svarbiausia ir pagrindine atlaidų diena. Šią tradiciją įvedė Žemaičių vyskupijos vyskupas, Žemaičių Kalvarijos įkūrėjas Jurgis Tiškevičius. Lygiai prieš 370 metų – 1649 metais per Didžiuosius atlaidus didžiuliai miniai piligrimų dalyvaujant į to meto Žemaičių Kalvarijos, anuomet dar Gardų, bažnyčią vyskupas įnešė didžiąją Šventojo Kryžiaus relikviją, kurią dešimt metų praėjus po Kryžiaus kelio įkūrimo, Šventovei padovanojo vienuoliai dominikonai iš Liublino. Šios relikvijos įnešimas, iškilmingas nešimas procesijoje į Kryžiaus Kelią, prisimenamas būtent šia pagrindine atlaidų diena, kuri pavadinta didžiąja Kalvarija.
Ta diena buvo skirta Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligrimystei bei meldžiamasi už šeimas, šeimų centrus, jaunas šeimas bei besiruošiančiuosius santuokos sakramentui. Tos dienos pagrindinėms Šventosioms Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ ir būrys kunigų, atvykusių ne tik iš Klaipėdos dekanato. Šventosiose Mišiose giedojo Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Mindaugo Gudžiūno. Chorui talkino pučiamųjų kvintetas iš Klaipėdos, vadovaujamas Vidmanto Budreckio. Šventosios Mišios tiesiogiai buvo transliuojamos per LRT ir Marijos radiją.
Sakydamas pamokslą vyskupas K. Kėvalas priminė, jog šie metai ypatingi – Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus keliui – 380 metų, Žemaitija mini 800 metų nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, esame visus metus pakviesti melstis už naujus pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę. Kalbėdamas apie šeimą vyskupas dalinosi įžvalgomis, rėmėsi Bažnyčios mokymu ir dokumentais. Ganytojas priminė, jog gyvenimo tikrovėje, šeimose būna įvairių sunkumų – dūžta lėkštės, nesusikalbama, sunku atleisti kita. Vyskupas priminė, jog šeimose esame pakviesti kartu valgyti, kartu melstis, išmokti sakyti – prašau, atsiprašau, atleisk ir ačiū. Ganytojas kvietė pasitelkti į pagalbą Viešpatį ir Marijos pavyzdžiu tikėjimu, maldingumu kantrumu ugdyti šeimas ir kurti jose gerą atmosferą.
Po Šventųjų Mišių didžiulė minia piligrimų ėjo Kryžiaus keliu, giedojo giesme, giedotojams talkino pučiamųjų kvintetas iš Klaipėdos, klausėsi kunigų sakomų pamokslų ir lygiai kaip prieš 370 metų vyskupo K. Kėvalo nešama didžiąja Šventojo Kryžiaus relikvija kiekvienoje stotyje laiminami tikintieji.
iš Žemaičių Kalvarijos kan. Andriejus Sabaliauskas
