Kryžiaus kelio kalnai
Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. Būdama trečioji naujoji Jeruzalė Lietuvos ir Lenkijos valstybėje po garsiųjų Zebžydovo (1604 m.) ir Pakošės (1628 m.) kalvarijų, ji kaip tik nešė į Žemaitiją ir į visą Lietuvą naują bendruomeniško Kančios kelio stočių pamaldumo formą, kuri per tris šimtus metų stipriai įsitvirtino mūsų šalyje. XVII a. pradžioje įkurta Žemaičių Kalvarija pirmą kartą perkėlė į Lietuvą tai, kas Europoje gyvavo jau du šimtus metų – pirmosios kalvarijos Vakarų Europos katalikiškose šalyse žinomos nuo XV a. pradžios. Žemaičių Kalvariją pasiekė antroji Europos kalvarijų steigimo banga, susijusi su Tridento Susirinkimo nutarimų, stiprinusių visą Katalikų Bažnyčią, dvasia. Su Žemaičių Kalvarija prasidėjo tikrasis kalvarijų kaip Jeruzalės Kristaus kelią atkratojančių kraštovaizdžio kompozicijų steigimas Lietuvoje, iš Žemaičių Kalvarijos į vėlesnes Lietuvos kalvarijas sklido nusistovėjusios jų kūrimo bei lankymo tradicijos. Reikšminga ir tai, kad Žemaičių Kalvarija yra vienintelis architektūros požiūriu autentiškas išlikęs Kančios kelio ansamblis Lietuvoje.
Kančios kelią Žemaičių Kalvarijoje sudaro dvi pagrindinės dalys – Kristaus suėmimo kelias, prasidedantis nuo pirmosios koplyčios „Paskutinė vakarienė“ ir pasibaigiantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“, ir Kryžiaus kelias, prasidedantis dešimtojoje koplyčioje „Rotušėje“ ir besidriekiantis iki paskutinės, devynioliktosios, koplyčios „Šv. Kryžiaus atradimas“.
Kančios kelias Žemaičių Kalvarijoje padalytas į dvi dalis vadovaujantis vadinamuoju pusiausvyros principu. Kristaus suėmimo kelias ir Kryžiaus kelias turi beveik po vienodą koplyčių ir jose įrengtų stočių skaičių: Kristaus suėmimo kelias apima devynias pirmąsias koplyčias su dešimčia stočių, Kryžiaus kelias – likusias dešimt koplyčių su dešimčia stočių.
Tekstai šakoje „Kryžiaus kelio kalnai“ parengti pagal kan. Andriejaus Sabaliausko autorinius tekstus ir Augustino Vitėno straipsnį „Žemaičių Kalvarijos Kančios kelias: istorija, tradicijos ir archtektūrinis ryšys su evangeline Jeruzale” leidinyje: Adomas Butrimas, Neringa Markauskaitė, Augustinas Vitėnas, Arvydas Pacevičius. Žemaičių Kalvarija: vienuolynas, bažnyčia ir Kryžiaus kelio stotys. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.
Kalnų apvaikščiojimo maldų ir giesmių tekstai paimti iš Liturginio maldyno (penktasis pataisytas ir atnaujintas leidimas). Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2007. P. 414.
Giesmių audioįrašai iš 2010 metais „Schola cantorum De Regina Pacis“ – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos grigališkojo choralo studijos – išleisto 2 CD albumo „Žemaičių Kalvarijos kalnai“ (giedotojai – Lina Budreckienė, Vilija Gelžinienė, Goda Povilaitytė, Lina Raišutytė, Vidmantas Budreckis, Kristupas Šidlauskas, Antanas Budriūnas; giesmių melodijos iš skirtingų Žemaitijos vietovių).
