Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Brolių latvių diena Žemaičių Kalvarijoje
Paskelbta: 2016-07-09 19:58:54

Jau tapo tradicija, kad viena iš Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų dienų yra skirta maldoms už brolius latvius ir bendrystei su jais. Liepos 7 dieną iš įvairių Latvijos vietovių į Žemaičių Kalvarijos Šventovę atvyko nemažas būrys brolių latvių, ši diena taip pat buvo skirta ir Šilalės dekanato tikintiesiems. Tos dienos pagrindinėms Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Jelgavos vyskupijos vyskupas emeritas Antons Justs, kartu koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, iš Latvijos ir Lietuvos vyskupijų atvykę kunigai, liturgijoje patarnavo Rygos ir Telšių kunigų seminarijų klierikai. Šv. Mišiose giedojo Šilalė parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Antano Kazlausko.

Šv. Mišių pradžioje visus susirinkusius pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas, pasidžiaugė susirinkusiais piligrimais, ypač broliais latviais. Vertėjavo kun. Algis Gudaitis SJ. Vyskupas iš Jelgavos kalbėjo apie dviejų tautų – latvių ir lietuvių sąsajas, bendrą istoriją. Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvo lietuvis, o jo žmona, karalienė Morta – latvė. Šias dvi giminingas tautas jungia ir krikščioniškas gyvenimas, priklausymas Katalikų Bažnyčiai. Vyskupas kalbėjo apie Mariją, keliaujančią aplankyti savo giminaitę Elzbietą. Ji neša džiaugsmą ir Elzbietai ir jos dar negimusiam kūdikiui. Dvi tikėjimo moterys yra mokytojos kaip svarbu tikėjime bendrystė ir pasitikėjimas Dievu. Vyskupas kalbėjo, jog vyramas, kaip Zacharijui nelengva būti besąlygiško tikėjimo ir pasitikėjimo žmonėmis, todėl labai svarbu to mokytis iš Marijos. Vyskupas kvietė visus gyventi dvasia ir ugdyti savo gyvenimą tikėjimo šviesoje, dėkoti Dievui už laisvę, galimybę laisvai gyventi, laisvai melstis, o tai yra tos vertybės, kurias turime visi itin branginti ir saugoti, Dievui padedant, tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje. Baigdamas pamokslą vyskupas A. Justs dar kartą pasidžiaugė galimybe melstis kartu su lietuviais šioje Šventovėje ir padėkojo visiems už bendrystę.

Po Šv. Mišių buvo einamas Kryžiaus kelias, giedami Kalnai ir lietuviškai ir latviškai. Po visų pamaldų Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta SJ padėkoja visiems piligrimams ir kunigams bei seminaristams, ypač atvykusiesiems iš Latvijos ir išsakė viltį, jog tradicija tapę tokie susitikimai per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus ir toliau gyvuos, nes latviai nuo pat Šventovės įkūrimo XVII a. pirmos pusės, visada ją mylėjo, lankė ir joje meldėsi. Tokia graži bendrystė gyvastinga ir šiais laikais. 

 

Kan. Andriejus Sabaliauskas

aukštyn