Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų kronika 2011-07-07
Paskelbta: 2011-07-07 13:14:30

„Štai tavo motina“ (Jn 19, 27)

Liepos 7 d. šiais metais Žemaičių Kalvarijos Didžiųjų atlaidų metu buvo paskirta Caritui, senelių namų gyventojams, darbuotojams bei visiems medikams. Piligriminėje kelionėje dalyvavo Šilutės dekanato tikintieji. Sumos šv. Mišias celebravo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. Po šv. mišių kartu su celebrantu tradiciškai vyko procesija į Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelio kalnus.

Kalbėjo apie Marijos troškimą

Tardamas susirinkusiems bazilikoje tikintiesiems, vyskupas džiaugėsi pastarųjų gausumu ir ypatingai sveikino Šilutės dekanato piligrimus. Sakydamas pamokslą, ekscelencija akcentavo, jog Žemaičių Kalvarijos šventovė garsi pirmiausia savo stebuklinguoju Švč. Mergelės Marijos – krikščioniškų šeimų karalienės paveikslu. Ta proga ganytojas prisiminė tris svarbius Jono evangelijoje užrašytus žodžius: „Štai tavo motina“ (Jn 19, 27). „Tai Kristaus testamentiniai žodžiai, ištarti kybant ant kryžiaus Golgotos kalne. Tai Kristaus dieviškos meilės dovana mirtingiesiems žemės keleiviams, kiekvienam iš mūsų keliaujantiems šios žemės erškėčiuotais žemės takais. Ji, kaip Gailestingoji Motina, budi ir rūpinasi mumis visais“,- sakė vyskupas J. Matulaitis. Anot jo, Marijos pasirodymai įvairiose pasaulio vietose (Lurde, Fatimoje, Šiluvoje) yra maldavimas nuodėmėse gyvenantiems žmonėms palikti tai, kas bloga ir grįžti pas Jos dieviškąjį sūnų Jėzų Kristų. Visi garsūs, Dievo malonėmis apipinti stebuklingieji Marijos paveikslai, kurių dažnas yra vis dar išsaugojęs votų gausą, tampa liudininkais, kad Marija mus išklauso ir išgirsta mūsų prašymus.

Šiandienė Golgota

Šiame sekuliarizuotame pasaulyje dažną kartą Dievo meilę ir gailestingumą užgožia įvairios blogybės: besaikis girtavimas, narkomanija, nelaisvėje kalintys, abortai, gausios savižudybės ir t.t. Svečia vyskupas retoriškai klausia, kur visgi reikėtų ieškoti išeities iš visų šių negerovių? „Ten, kur uždarytos mūsų širdžių durys Kristui, ar nesikartoja ta skaudi drama, kai Jėzus buvo prikaltas ant kryžiaus Golgotos kalne? Žemė drebėjo, saulė užtemo. Ten, kur Jėzus išstumtas už mūsų širdžių durų, ar nuodėmės tamsa nesubjaurina mūsų gyvenimo? Dingsta žmoniškumas. Ir argi nesudreba mūsų gyvenimas nuo kasdienių barnių ar net skaudžių žudynių?“

Kristus – po dulkių sluoksniu

Celebrantas susirinkusiems maldininkams pasakojo istoriją, kaip pokario metais restauruojant vieną bažnyčią po kelių dažų sluoksniu ant vienos sienos buvo atrastas nuostabiai gražus Kristaus nukryžiuotojo paveikslas, kuris buvo pavadintas „Antrasis Kristus“. Šiuo pavyzdžiu vyskupas apeliavo į kiekvieno tądien bazilikoje susirinkusio ar „Marijos radijo“ besiklausančio tikinčiojo širdį: „gal ir mūsų gyvenime tas Dievo paveikslas mūsų širdyse, dideliu lyg dulkių sluoksniu, mažų ar ir didelių nuodėmingų priklausomybių pridengtas? Nuskaidrinkime savo širdis, nuvalykime jas tikru gailesčiu per Atgailos sakramentą ir tvirtai ryžkimės negrįžti prie nuodėmingų priklausomybių, o nuoširdi malda, ypač uolus sekmadienio šventimas, padės išsaugoti tą tyrumą“.

Linkėjo šeimoms gerovės

Baigdamas savo kreipimąsi, ekscelencija ragino nuskaidrinti savo širdis nuoširdžia malda per šv. Mišias, po jų apeiti Kristaus kančios kalnus kaip apmąstymą. „Meldžiame šeimoms ištikimybės, santaikos, gražaus sugyvenimo, kad mūsų gyvenime plačiau reikštųsi kilni artuimo meilė, kilnus žmogiškumas ir visuose savo darbuose bei pareigose jaustume mus lydinčią Dievo palaimą ir Dangiškos Motinos Marijos užtarimą“,- linkėjo vyskupas. J. Matulaitis, po šv. Mišių kartu su tikinčiaisiais įsijungdamas į kryžiaus kelio apmąstymą iškilmingoje procesijoje.

Klier. Antanas ŠNEIDERAITIS
Autoriaus ir Martyno GIRININKO nuotr.

   
   
   
   
   
   
   
   
   

 

 

aukštyn